Žmogaus atgimimas – Žmogiškosios mitybos atgaivinime
Sočiai ir skaniai pavalgyti mėgsta visi – ir eiliniai žmogeliai, ir visų rangų valdininkai, ir visų mūsų valdžios pakopų valdytojai. Ir kuo aukštesnis rangas ar pakopa, tuo įvairesni, skanesni ir išradingesni bus patiekalai ir gėrimai. Nuo pat lopšio iki grabo lentos valgis – svarbiausias žmogaus rūpestis. Eilinis žmogus neturi jokios realios misijos šioje žemėje, visas jo laisvalaikis sukasi aplink valgį ir gėrimą – vadinasi, karstadirbiams darbo bus pakankamai. Šiandien tai labai pelningas verslas. Nelaimei, darbo jiems suteikia ir nemažai žmonių, esančių pačiame gyvenimo žydėjime…
Dabar, kai ligos pradėjo be gailesčio versti pirmiausia į lovą, o paskui ir toliau, nepaisydamos, ar tu skurdžius, ar viskuo apsirūpinęs milijonierius, ar tu darbo žmogus, ar valdininkas, žmonija puolė karštligiškai ieškoti vaistų (o ne priežasčių) nuo šios “nesuprantamos” rykštės. Dabar vaistinių pristeigta daugiau, negu mūsų namai turi kampų. O kokių tik vaistų neperša mums šiandien pelno trokštantys farmacininkai ir reklama – nuo sudėtingų ir brangių iki pačių sudėtingiausių, veikiančių net genetiniame lygyje ir prieinamų tik milijonieriams.
O rezultatas? Nulinis… Dar daugiau, problemos auga tokiu pat tempu, kokiu didėja vaistų srautas… Vaistomanija, panaši į narkomaniją, apėmė ir sveikuosius, ir ligotus. Po narkotikų ir alkoholio, vaistų pardavimas tapo pačiu pelningiausiu ir saugiausiu bizniu. Vitaminomanija įgavo pasaulinės epidemijos pobūdį. Išsivysčiusiose šalyse vitaminus ryja kilogramais, o tai nepataisomai sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą, nes absoliučiai išderinama daugelio endokrininės sistemos liaukų veikla, o jos (pagal savo prigimtį) turėtų gaminti būtiną organizmui kiekį bei reikiamos kokybės vitaminus, fermentus, hormonus ir pan. Beje, “vitaminų” pramoniniu būdu pagaminama daugiau, negu gali sukurti pati Žemės gamta?!..
Štai čia ir buvo prisiminti senieji, amžių patikrinti gydymo metodai (kuriuos išsaugojo daugelis liaudies medicinos krypčių) ir senieji mitybos metodai (kurių puoselėtojai ir saugotojai iš kartos į kartą yra natūropatai). Sunku išvardyti visus tuos tikrosios medicinos kankinius – jų daugybė. Iš jų šaipėsi, tyčiojosi, juos trėmė toliau nuo “civilizacijos”. Taip žmonija sunaikino puikius mąstytojus, jų idėjas, žinias, prarado jų nepakartojamą išmintį. Tie žmonės ne visada turėdavo reikiamų teorinių žinių (o bet kokia teorija niekada nebuvo paskutinė instancija), tačiau jie mokėjo svarbiausią – gydyti ir užkirsti kelią ligoms, kas galbūt yra net svarbiau už skubų gydymą tuo momentu. Būsimųjų kartų sveikata visada buvo jų kasdienio darbo pagrindas.
Ne medicina kalta dėl to, kad žmonija šiandien yra įsprausta į išlikimo rėmus, ne, aš nekariauju su medicina. Pati žmonija susižavėjo tokiu technogeninio vystymosi keliu, kuriuo einant nuodijama žemė, vanduo, oras, žmonių santykiai, pasaulio suvokimas. Pati žmonija iš valgymo ir gėrimo padarė savotišką apeiginį kultą. Žmogaus gerovę rodo suvalgomo maisto ir išgeriamų gėrimų kiekis ir rūšys, o ne sveikatos kiekis ir kokybė. Maitinimasis ir vandens vartojimas atsidūrė tame pačiame technogeniniame sraute, kuriuo plūsta techniniai gaminiai, liaudies vartojimo prekės blogąja to žodžio prasme. Todėl ir turime tokį rezultatą: greitai kapinės užims didesnius plotus už tuos, kuriuose dar šiaip ne taip kruta gyvieji.
Tas pats srautas neša ir visą teorinę bei praktinę gydymo sistemą. Žmogų (kaip traktorių) suskaidė į atskirus organus ir sistemas ir daugelį šimtmečių nesėkmingai bando gydyti tuos nesveikuosius, nesuvokdami “gedimų” priežasčių ir jų ryšio su dar sveikais organais ir sistemomis, su visu organizmu.
Kaip žolininkas natūropatas, aš kantriai ir nepailsdamas aiškinu savo skaitytojams:
“Jūsų skausmas, nelaimės ir ligos – tai jūsų pačių klaidos, padarytos maitinantis ir vartojant vaistus. Jūs kenčiate todėl, kad esate prikimšti toksiškų atliekų, atsiradusių dėl neteisingos mitybos ir vandens vartojimo, nes jūsų racione apstu sintetinių prieskonių, konservų, koncentratų, sintetikos, pernelyg apdorotų produktų, o tai reiškia – daugybė stimuliuojančių medžiagų ir labai mažai natūralių vitaminų, gaunamų iš vaisių ir daržovių. Net jei pasirinksite sveikus, natūralius produktus, tai neteisingai juos paruošite – jie bus “mirtinai” suvirti, perkepti, persūdyti, išrūkyti, perkrauti riebalais, o paskui dar apibarstyti kenksmingais prieskoniais.
Normalų jūsų virškinamojo trakto chemizmą slopina ne tik šie toksinai, bet ir kenksmingi vaistai, nesveikas, nejudrus gyvenimo būdas, kai labai trūksta fizinių ir valią ugdančių pratimų. Esant tokioms sąlygoms, itin apnuodytos medžiagos – toksinai, kurie kaupiasi jūsų jungiamajame audinyje ir kraujyje, susilpnina visus filtrus ir šalinimo organus, svarbiausi iš kurių yra inkstai, kepenys, oda, endokrininė sistema. Tos toksinų sankaupos yra didžiausias jūsų priešas, tikroji visų jūsų ligų priežastis. Jos turi būti pašalintos iš organizmo, jeigu norite, kad į jūsų kūną grįžtų sveikata”.
-
Ligos, nesveikatos (pasireiškiančios pačiais įvairiausiais simptomais)
sąvoką aš grindžiu šiais savo teiginiais:
-
Liga – tai desperatiškas kūno (organizmo) bandymas atsikratyti toksinų
sankaupų.
-
Jeigu inkstai ir kepenys, svarbiausieji organizmo filtrai, yra prikimšti visokio
“šlamšto”, jie būna priversti vėl grąžinti neperfiltruotus toksinus į kraują. Aš tai vadinu “priverstiniu šalinimu”. Tai sukelia kraujyje “pasipiktinimo audrą”, kuriai pavadinti prigalvota tūkstančiai šiuolaikinių diagnozių. Vadinasi, liga – tai priverstinis šalinimas.
-
Kad organizmas nežūtų nuo kraujo apnuodijimo, jis naudojasi “pagalbiniais
keliais” ir jais pašalina atliekas. Šis autoriaus terminas paaiškina daugelį nenatūralaus šalinimo sukeliamų problemų. Pavyzdžiui:
-
jeigu inkstai negali natūraliu keliu pašalinti nuodų, jie pradedami
šalinti gleivių ir toksinų pavidalu per plaučius, bronchus, žandinius ančius ir mes susergame: bronchitais, plaučių uždegimais, tuberkulioze, haimoritu, sinusitu, meningitu ir t.t. – tokia liga, kurią lemia šalinamų nuodų, mikrobų, parazitų ir pan. ypatumai.
-
kaip pagalbinį šalinimo kelią kepenys pasirenka odą! Daugiau kaip 10
tūkstančių odos ligų pradžia – būtent šiame autoriaus tvirtinime. Tai yra, liga – tai nenatūralus šalinimo procesas (arba kelias).
-
Visi šie nenatūralūs keliai ir procesai pažeidžia organus, kurie nėra skirti
atliekų šalinimui iš organizmo, ir todėl jie pradeda greitai silpti, nes juos lengvai pažeidžia mikrobai, virusai, parazituojantys pirmuonys, grybeliai ir t.t.
-
Visi šie procesai verčia labai įtemptai dirbti endokrininę sistemą. Krauju ir
toksinais perpildytos liaukos padidėja, o kai toks poveikis jas slegia nuolat, jos pradeda atrofuotis, irti. Tai pagrindiniai, svarbiausi mano postulatai apie visų žmonijos ligų atsiradimą.
Kaip nepajudinamu pagrindu remdamasis šiais savo tvirtinimais, aš vėliau
statau visą sveiko Žmogaus atgimimo šventovę.
Mielieji mano skaitytojai, atminkite:
-
Lėtinės ligos yra neišgydomos įprastais ortodoksalinės medicinos
metodais.
-
Šiandien madingos “depresijos” ir “lėtinis nuovargio sindromas” – tai itin
sulėtėję apykaitos procesai ląstelėse dėl susikaupusių kraujyje ir audiniuose toksinų, atliekų (šlakų).
-
Ir depresijos, ir nuovargis sukelia didžiules deguonies ir glikogeno
sąnaudas, pieno rūgšties perteklių, aminorūgščių, hormonų (ypač suaktyvėjusios skydliaukės) ir kitokių baltyminių medžiagų kaupimąsi kraujyje.
-
Kepenys, kurioms trūksta deguonies ir glikogeno, negali skaidyti baltymų
dalelių į nepavojingus metabolitus. O tai yra jūsų prapultis.
-
Atminkite, onkologinės ligos – tai depresijos, nuovargis, tai aminorūgščių
ir hormonų perteklius. Vėžys – tai kraštutinis nuovargis (nebūtinai jūsų – tai ir ląstelių, imuniteto nuovargis).
-
Kaip vis dėlto kaupiasi šie nuodai?
-
Žmogų sudaro maždaug 50 trilijonų ląstelių – tai gerokai daugiau nei
žvaigždžių mūsų galaktikoje. Milijardai ląstelių kasdien žūsta, tampa lavonais, t.y. taip susidaro nuodingi irimo produktai, kuriuos reikia nedelsiant pašalinti iš organizmo. Jeigu šalinimo keliai “užkimšti”, mes tiesiog apsinuodijame tais irimo produktais. (Sergant vėžiu taip būna visada, nes ląstelių dalijimosi ir apmirimo procesas vyksta daug greičiau.)
-
Antrasis kelias – sintetiniai maisto produktai, perdėtas kulinarinis jų
apdorojimas, o prie šito – konservantai, dažikliai, balikliai, purumo suteikiančios medžiagos, o prie viso šito – vaistai, žemės ūkyje ir daržovių bei vaisių saugojime naudojamos cheminės medžiagos, pramonės apnuodytas vanduo, oras ir t.t. ir t.t. Organizmas iš visų jėgų (o jos toli gražu ne visų žmonių normalios) stengiasi ištirpinti šias nuodingas medžiagas ir greičiau pašalinti iš svarbių organų, todėl jam reikia daug gero (o iš kur tokio paimti?) vandens. Dėl to organizmas pradeda “taupyti”, kaupti (neduok, Dieve, blogą) vandenį, o mes tampame “papurę”, apdribę, nutukę… O jeigu dar užkietėję viduriai… Organizmas priverstas vėl maitintis savo, atleiskite, mėšlu…, ir taip tęsiasi metų metus!..
Štai pagrindiniai vidinio užterštumo, apsinuodijimo požymiai: per didelis
svoris, nuovargio jausmas, meteorizmas, galvos skausmai, dirglumas, rėmuo, pykinimas, depresija, skausmai, bloga atmintis ir nusilpęs dėmesingumas, nemiga, menstruacijų ciklo sutrikimai, nešvari oda, blogas apetitas, apnašos ant liežuvio, blogas kvapas iš burnos, juodi ratilai po akimis (pirmieji acidozės – apsinuodijimo rūgštimis – požymiai), padidėjęs arterinis kraujospūdis, problemos su sąnariais ir kraujotaka.
Aš manau, jog dabar skaitytojams visiškai aišku, kad nėra ir nebus vaistų, kurie leistų Žmogui nerūpestingai maitintis, nuodytis, o paskui vartojant kokius nors vaistus (žoles) nuolat valyti iš organizmo tokio maitinimosi rezultatus. Tai utopija!
Žmogų padaro Žmogumi žmogiškoji mityba. Žmogaus, kaip rūšies, mityba. Tik tokia rūšinė mityba (tam tikras Aukščiausiojo iš anksto duotas gyvybės kodas) leidžia išsaugoti savitą, tik jam būdingą cheminę ir energetinę-informacinę ląstelių medžiagos sudėtį. Tiktai rūšinė mityba gali užtikrinti Žmogui būdingą mąstymą, nukreiptą į gėrį, kūrybą, vienijimąsi. Visa kita – kelias į agresiją, griovimą, skaldymąsi.
Šiandien verta atvirai ir drąsiai kalbėti apie globalinę tradicinės mitybos ir gyvenimo būdo katastrofą!
Mums būtinai reikia sugriauti keletą mitų apie maisto produktų kokybę ir kiekį:
-
Svarbiausia užduotis – baigti tyčiotis iš vandens. Jo Didenybė Vanduo yra
svarbiausias (!) informacinis biologinės gyvybės pagrindas ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje. Ir tai, ką mes šiandien su juo darome, atsispindi kiekviename iš mūsų.
Pirmasis mitas – mes galime pagerinti Kūrėjo sukurto vandens kokybę ir
skonį.
-
Antrasis mitas – kaloringos mitybos teorija.
Mūsų “reali sveikata” sprogo nuo šios teorijos kaip muilo burbulas.
Reklamuojamas 1700 kcal per parą būtina sumažinti iki 450-250 kcal per parą.
Labiau negu saikingas žmogiškojo maisto vartojimas (jau nekalbant apie
kitokį) – vienas iš žmogaus sveikatos rodiklių.
-
Trečiasis mitas – daug maisto, daug sveikatos!?
Mielieji mano, daug maisto – daug energijos (ir neduok, Dieve, neišnaudotos,
nenaudojamos), ir kuo daugiau tos energijos mes “perleisime per save” per laiko vienetą, tuo trumpesnis ir skausmingesnis bus mūsų egzistavimas šioje žemėje. Šios energijos perteklius žmogaus ląstelėse panašus į jonizuojantį spinduliavimą su visomis jo pasekmėmis sveikatai. Daugelis pasakytų: “Na nevalgau aš per daug, tikrai nevalgau”. Jiems atsakysiu: “Mes sistemingai, nuolat valgome ir per daug, ir, svarbiausia, vartojame negyvus, koncentruotus, pramonės perdirbtus maisto produktus ir gėrimus”. Būtent tie produktai ir sukuria organizme koncentruotų baltymų, krakmolų, druskų, cukraus, riebalų sankaupas.
-
Ketvirtasis mitas – žmogus valgo viską!
Taip, iš tikrųjų, žmogus gali valgyti įvairius produktus įvairiausiuose
deriniuose. Bet kokia kaina?.. 50% energijos tenka regėjimui, 40% - virškinimui ir 10% - visam kitam. Regėjimo ir smegenų sąskaita nesutaupysi, sutaupyti galima tik skrandžio sąskaita. O jeigu jis nuolat perkrautas, tuomet jis, atleiskite, pasiglemš ir tuos 10%, tenkančių kūrybai, seksui, sveikatai, ilgaamžiškumui.
-
Penktasis mitas – valgyti galima viską, derinant bet kaip.
Tokia “visavalgystė” lemia, kad virškinimas užtrunka dvigubai daugiau laiko,
negu reikėtų suvirškinti atskiriems maisto produktams. Ir dvigubai daugiau prireikia energijos bei fermentų (vadinasi, ir ląstelių darbo).
Kai valgome nesuderinamus produktus, kraujas surūgštėja, o pasekmės būna
tokios: sąnariai praranda lankstumą, o raumenys – elastingumą (nes kalcis sunaudojamas rūgštingumui neutralizuoti), pradeda skaudėti juosmens srityje, slanksteliuose, jaučiama kaklo ir pečių juostos raumenų įtampa (dažniausiai skausminga), klesti osteoporozė ir artritas, apima nepagrįstas dirglumas, prasideda vidurių užkietėjimas, skrandžio skausmai, vėmimas, krūtinės skausmai ir t.t. Rūgštingumą didina: mėsa, kiaušiniai, žuvis, pasterizuoti pieno produktai, miltų gaminiai, kruopų patiekalai (išskyrus grikius ir soras), beveik visi ankštiniai, žemės riešutai ir jų aliejus, alkoholis.
-
Šeštasis mitas – žmogus – tai biocheminių reakcijų visuma (ląstelėse ir už jų
ribų). Tačiau visos biocheminės reakcijos negali deramai vykti be kosminių energijų – Aukščiausiojo Energijų – priėmimo ir jų vadovavimo.
Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad viskas Visatoje yra Visatos Proto išraiška – jis
pirminis, informacija – antrinė, energija – tretinė, o materija (mūsų kūnas) ir sąmonė – pirmųjų trijų darinys.
Viską valdo Visatos Protas (Dievas) ir Valdoma uždarųjų informacinių-
energetinių srautų sistema. Be jų Žmogus tampa robotu-mutantu, gobšumo, įniršio, griovimo vergu. Štai kodėl svarbiausias sveikatos susigrąžinimo kriterijus yra Dieviškųjų srautų priėmimo atkūrimas per atgailavimą, maldas, Žmogiškosios mitybos atkūrimą.
Žmogus nuo pat jo sukūrimo Aukščiausiojo Kūrėjo užprogramuotas vartoti: daržoves, vaisius, ankštines ir grūdines kultūras, kruopas, uogas, valgomas žoleles ir šaknis, sėklas, riešutus, medų. Kūdikiai – motinos pieną. Tai ir yra rūšinės Žmogiškosios mitybos pagrindas (meniu). Visa kita – Šėtono pramanai.
Vienas pokštininkas pavadino gyvenimą mirtina liga, perduodama lytiniu keliu…!
Iš tikrųjų taip ir yra, bet iš visų mūsų ligų šitoji – pati maloniausia.
Tad netrumpinkime savo buvimo šioje visiems maloniausioje būsenoje.
Atminkite – nelaimingas negali suteikti laimės kitiems…