“Auksinė piktžolė” – kiaulpienė. Draugė visam gyvenimui!
Apie šį unikalų augalą galima kalbėti ir kalbėti – keturių valandų paskaitai tikrai neužteks. Dabar kiaulpienės yra paplitusios taip plačiai, kaip smarkiai yra pribrendęs jų poreikis. Jas galima taip pat sėkmingai naudoti įvairiais gydymo tikslais, kaip ir varnalėšas, t.y. beveik nėra ligų, kurių nesugebėtų įveikti kiaulpienės. Jeigu joms vienoms tai nepavyksta, tai “kinkinyje” su kitomis “piktžolėmis” jos tikrai išjudina, atrodytų, smarkiai įstrigusį ligos “vežimą”. Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienių dalys: žiedai, pūkai, sėklos, žiedynkočiai, lapai, šaknys, sultys, nektaras, pienių kvapas ir net pats žydinčio jų kilimo vaizdas. Ir pačios kiaulpienių šaknys, ir sumaišytos su varnalėšomis, gydo visas kepenų ligas: cholecistitą, diskineziją, tulžies pūslės akmenligę, lėtinį hepatitą, cirozę, kepenų navikus. Jau vien už šias savybes kiaulpienėms vertėtų pastatyti paminklą, o jeigu pridėtume dar ir kitas jų gydomąsias savybes, išeitų daugiau kaip šimto puslapių “monologas apie gydymą”. Mat receptų yra nesuskaičiuojama daugybė. Geriausius, skirtus kepenų ligoms gydyti, jums čia ir pateiksiu:
-
Kraujo, limfos, nervų, medžiagų apykaitos atgaivinimas, po insultų, infarktų,
sergantiems diabetu, onkologinėmis ligomis.
6 g susmulkintų džiovintų kiaulpienių šaknų užpilti 1 litru karšto vandens, pavirinti 10 minučių, perkošti. Gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Tinka sergantiems neuroze, hipertonija, kasos ligomis, lėtiniu hepatitu, cholangitu, cholecistitu, kepenų navikais, tuberkulioze, esant kraujavimui iš plaučių. Be to, veikia kaip tulžį varanti priemonė.
Jeigu tokį aukščiau aprašytą nuovirą dar ir palaikytume nuo pusvalandžio iki 8 valandų termose, kad gerai pritrauktų, jis padėtų sergant vėžinėmis kepenų ir virškinamojo trakto ligomis, anemija, mažakraujyste, inkstų akmenlige, cukriniu diabetu, artritu, paralyžiumi, nemiga, ateroskleroze, šlapimo pūslės akmenlige, furunkulioze, kai organizmas labai užterštas šlakais, apnuodytas, kūną beria spuogais. Tai puiki kraują valanti priemonė, medžiagų apykaitą gerinantis nuoviras. Jis įveikia vidurių užkietėjimą, nutukimą, gastritus, hemorojų, uretritus, cistitus, vainikinių širdies kraujagyslių nepakankamumą, pilvo skausmus, tiesiosios žarnos vėžį, padeda naikinant strazdanas, įkandus gyvatėms, gyvūnams, vabzdžiams, skatina pieno gamybą, kai moterų laktacija būna nepakankama etc.
Jei kasdien 3-4 kartus per dieną išgersite po ½ šaukštelio kiaulpienių šaknų miltelių ir turėsite kantrybės šitaip gydytis ilgai – susilpnės aterosklerozės reiškiniai. Be to, šaknų milteliai skatina šlakų pašalinimą iš organizmo ir labai padeda, kai kepenis būna pažeidę toksinai.
Kiaulpienių žieduose lecitino yra daugiau negu išgirtosiose sojose.
Labai gerai organizmą veikia šviežių kiaulpienių šaknų tyrelė. Smulkiai sutarkuokite kiaulpienės šaknį ir 2-3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį suvalgykite šios tyrelės tiek, kiek telpa ant peilio galiuko.
Aš pats savo šeimai nuolat spaudžiu kiaulpienių sultis iš viso žydinčio augalo. Kiaulpienę reikia iškasti, švariai nuplauti, supjaustyti 2-3 cm gabaliukais (didesni gabalai tiesiog apsivynioja ant mėsmalės volelio ir būna sunku sumalti), sumalti mėsmale, o “košę” nusunkti per marlę. Į 1 litrą kiaulpienių sulčių įpilu 200 ml degtinės ir 1 stiklinę skysto medaus. Toks mišinys išsilaiko visus metus be jokio sterilizavimo ir be šaldytuvo. Kiaulpienių sultys unikalios tuo, kad jų ištisus metus turime po ranka, jos puikiai tinka gerti su dilgėlių arbata, o apie tokių mišinių gydomąsias savybes galima būtų kalbėti ir kalbėti.
Kiaulpienės – tikros pasaulio čempionės pagal jose esantį organinio (o ne vaistinės preparatuose esančio) magnio kiekį. Daugumos kitų jose esančių komponentų yra ne ką mažiau negu išgirtuosiuose, bet brangiuose jūros kopūstuose, o kai kurių – netgi daugiau. Išties – Dievo dovana po kojomis! Tik nepatingėkite pasilenkti ir pakelti ją. Kai patirsite jos galią, negalėsit atsistebėti!