Kalba
ru lt

Pagrindinis   Knyga   Straipsniai   Kontaktai   Svetainės medis

Žvilgsnis iš šalies

Žvilgsnis iš šalies

Kai “Didieji šviesuoliai” žvelgė iš savanoriškos vienatvės aukštumų į žemiškąjį gyvenimėlį, jie visada su atlaidžiu apgailestavimu tardavo: “Tuštybių tuštybė…” Ko “tie” žmonės nori, ko jie šurmuliuoja “tame” pasaulyje?.. Kur ir kokia paskutinė stotelė jų laukia šitame begaliniame, betiksliame blaškymesi, apgaulingai vadinamame gyvenimu?..

Gyvenimas… Tai visiškai kitokia sąvoka – tai sąmoningas, organizuotas, kūrybiškas savęs ir visos savo aplinkos tobulinimas.

Ir nors mes, au!.. žmonės!, gyvename šiame margame pasaulyje jau daugelį tūkstantmečių, mes, laikantys save protingiausiais Gamtos padarais, taip iki šiol ir nesuspėjome nei įsisąmoninti, nei suorganizuoti, nei sukurti, nei patobulinti – nei savęs, nei viso to, kas mus pagimdė. Viešpatie, pažvelkite į vabzdžius… Skruzdės, termitai, bitės ir visi kiti padarai – tobulos tvarkos idealas. Būtent jie kuria tikras valstybes, egzistuojančias kaip idealus atliekų nepaliekančių technologijų sociumas. Ten yra dešimtys kastų, kurių pareigos griežtai paskirstytos. Ir jeigu jų idealiai kūrybai kas nors ir trukdo, tai būtent mes, “degraduojantys gudručiai”, vadinantys save “planetos šeimininkais”.

Kaip čia nepalaikyti įdomios Rusijos antropologo Aleksandro Belovo teorijos, tvirtinančios, kad visa, kas gyva žemėje, vystosi ne evoliucijos, o degradacijos keliu. Ir pirmiausia degraduoja pats “homo sapiens”, savo “ūkinės“ veiklos rezultatais versdamas degraduoti ir kitus gyvus planetos padarus.

Mes kilome ne iš beždžionių. Ko gero, žmogus degraduoja iki beždžionių lygio. Pastaruoju metu toks teiginys skamba ne taip jau ir keistai…

Analizuodami mitus ir legendas, prisiminkime daugiarankes dievybes: Šivą, Višną, Brahmą ir kitus. Minimi ir šimtarankiai milžinai, kuriuos Kūrėjas nubloškė į žemės gelmes. Ar kartais ne jie dabar gyvena joje įgavę nariuotakojų pavidalą?..

Kaip tvirtina A.Belovas, visoms gyvoms būtybėms pradžią davė Manu prieš 2500 mln. metų. Antrojo Manu palikuonys buvo vadinami Ciklopais (su trečiąja akimi kaktoje), iš jų kilo ropliai ir dinozaurai. Vėliau buvo Titanai, po jų – Dievai, Pusdieviai, Milžinai, o septintieji šiuose žemyn besileidžiančiuose laiptuose – Žmonės!.. Visi vandens gyvūnai – sausumos gyvūnų palikuonys, o ne atvirkščiai. Žmogus dar yra jaunystės stadijoje, matyt, iš čia ir kyla mūsų vaikiškas, vartotojiškas elgesys. Viena dvi globalinės katastrofos ir… mums teks rūpintis, kaip išgyventi laukinėmis sąlygomis vaikštant keturiomis. Taip logiškai smuko žemyn visos Žemės biologinės sistemos rūšys – kovoje už išlikimą.

Biologinių sistemų susidūrime nugalėtojų nebūna! Per pastaruosius šimtmečius vykstantis “homo sapiens” degradavimas akivaizdus net paprastam stebėtojui, jeigu jis linkęs vertinti įvykius iš kito taško – iš šalies. Daugelis įvairių sričių mokslininkų ne kartą yra pasisakę ne tik apie moralės, bet ir apie intelekto, mąstymo galimybių nuosmukį. Jeigu mes ko nors ir pasiekiame, tai tik labai lėto senų žinių klodo augimo dėka.

Ką nors nauja mes jau senių seniausiai negalime sugalvoti. Nei naujų energijos rūšių, nei naujų transporto rūšių, nei naujų atliekų nepaliekančių technologijų ir t.t. Degraduoja menas, muzika, sportas, literatūra, reginiai, žmonių santykiai. Grožį ir gerumą stengiamės pakeisti kūrybos “laisve”. Liaudis šitą “laisvę” vadina meniška teplione arba bepročių kliedesiais.

Norint pateisinti stiprėjančią degradacijos epidemiją, sugalvotas miglotas pavadinimas – demokratija, t.y. teisė rinktis tarp blogo ir dar blogesnio. Į gerus dalykus mes jau seniai žiūrime kaip į priešistorines iškasenas arba su neapsimestine nuostaba: “nejaugi tokių dar yra?” Sproginame akis, žiūrėdami į protėvių kūrinius, mokame milijonus už jų “laukinį” meną.

Biologinių sistemų susirėmimas tęsėsi šimtus milijonų metų ir tęsiasi iki šiol. Vamzdžių ir stuburinių kova – tikrasis civilizacijų karas. Šiame kare mes nežinia kam padedame. Ko gero, niekam, nes kasmet visiems laikams nuo žemės paviršiaus išnyksta šimtai vabzdžių, stuburinių, augalų rūšių ir… įvairiausių tautelių.

Beskubėdami nežinia kur ir kodėl, mes visai pamiršome, kad augalų ir gyvūnų pasaulis turi lygias su mumis, žmonėmis, teises šioje Žemėje. Vadinasi, visi jie turi ir tokią pat teisę į sveiką gyvenimą, kaip ir mes. Ir kol mes nesuprasime šito, kol neišmoksime vertinti ir gerbti tos jų teisės, gerbti ir vertinti jų jėgos ir palankaus požiūrio į mus, mums nepavyks ištrūkti iš ligų ir degradacijos gniaužtų, nes būtent juose ir tik juose glūdi fenomenalios mūsų sveikatos ir harmonijos atkūrimo galimybės. O visa tai galime pasiekti tik per juos gavę Dieviškųjų Energijų, į kurias lygias teises turi ir jie, ir mes.

O ką mes sukūrėme šioje Žemėje, kuo padėjome mūsų “jaunesniesiems broliams”?

Gal mes kokią nors dykumą pavertėme žydinčiais sodais, gal užauginome džiungles arba taigą vietoje iškirstųjų? Į tūkstančius tokių klausimų atsakymas vienas – ne ir dar kartą ne, ir greitai nenumatoma.

Žinau, sakysit man: “Nagi pažvelk, kokie gražuoliai miestai, kokia technika… ir t.t., rojus, o ne gyvenimas!” Šiuolaikinius miestus ramia sąžine galima pavadinti ne rojumi, o žudikais tiesiogine ir perkeltine prasme. Pradžioje žmogus virsta vartotoju-gamintoju, vėliau – vartotoju, dar vėliau – vartotoju-grobiku (absoliučiai nereikalingos prabangos glemžiku), galiausiai – tiesiog tuščiu, iškrypusiu paties užgyventų ir Žemės turtų švaistytoju. Kažkodėl daug kas, net labai protingi ir rimti žmonės, mano, jog juos valdo tam tikros politinės jėgos bei jų vadai ir kad ateis laikas, kai ir jėgos, ir vadai įgaus tiek proto, kad pagaliau pradės “valdyti” teisingai, ir tada mes visi gyvensime kaip viena draugiška, sveika ir ilgaamžė civilizacija. Utopija!

Šiandien planetą valdo didžiulės įvairių veiklos krypčių korporacijos, o politinės jėgos – tiesiog kortų kaladė, kurią jos pašo po sočių pietų iš neturėjimo ką veikti. Vadai – tik šio žaidimo koziriai. Kaip patys suprantate, koziriai beveik visada iškrinta skirtingi – ir pagal rūšį, ir pagal spalvą. O mes visi, norime to ar ne, įtraukti į šį velnišką žaidimą.

Niekada nė viena korporacija nepasakys, kad jai gana valdžios ir turtų. Kad dabar ji pagaliau suvokė, jog Žemės turtai ne begaliniai, jog laikas imtis vandens, oro, miškų, visos ekologijos atkūrimo. Stambieji gamintojai nesustos net tada, jei iškils grėsmė juose dirbančių žmonių ir pačių vadovų gyvybei.

Tai visos planetos problema, todėl ją spręsti gali tik visos planetos valdyba, apdovanotu ekologišku protu.

Atrodo, šito greitai nesulauksime…

Užtat artėja kita “žmonijos aušra” – audringai vystosi biotechnologijos. Baigtas projektas “Žmogaus genotipas”, kuris gali būti panaudotas žmonių klonavimui (“modeliavimui”). Ko gali tikėtis iš biotechnologijų žmonija kaip sociumas ir kaip biologinė rūšis?

Šita grėsmė baisesnė už atominį, cheminį ir biologinį ginklą kartu paimtus!

Ji nepastebimai vystosi laboratorijose ir negali sukelti tokios pasaulio bendruomenės reakcijos, kokią sukelia atominių bombų sprogimai. Tačiau biotechnologijos gali taip smarkiai pakeisti žmogų ir jo gyvenimo būdą, kad transformuojama pati žmogaus prigimtis. Gali būti sukurta į žmogų panaši būtybė su iš anksto užprogramuotu mąstymu, poelgiais ir kitokiomis genetinėmis charakteristikomis. Kadangi šios biogenų technologijos šiandien yra beprotiškai brangios, tai labai turtingi žmonės galės sau leisti dirbtiniu būdu kurti savo šeimai sveikus palikuonis, įvairiapusiškus genijus, siekdami pratęsti paveldimą, patį “genialiausią” turtų ir kitų žmonių valdymą. Paprasti žmonės, atleiskite, “gamins” savo vaikus, pasitikėdami tik sėkme. O kokia gali būti sėkmė, jeigu 90% jų yra iš tikrųjų ligoti.

Taip gali atsirasti (iš vienos pusės) privilegijuotų piniguočių klasė, įtvirtinanti savo ilgalaikę valdžią genetiniu pagrindu. Kita vertus, neatmestina ir žmonių-robotų “gamyba” – arba su iš anksto užprogramuotais menkais sugebėjimais, arba visiškai be jų – tiesiog “darbinių gyvulių”, ir tiek…

Žmonija pasirinko (aš sakyčiau, per prievartą) technogeninį vystymosi kelią ir eis juo iki prapulties slenksčio. Bet ar žmonija pasirengusi savanoriškai transmutuoti? Ir nesvarbu, iki genijų lygio, ar iki kito lygio, bet… prarasdama daugelį žmonėms būdingų savybių? Apie tai baisu net pagalvoti…

Mes jau dabar ieškome produktų ir gyvūnų, kurių dar nepakeitė hibridizacija. Kasmet tą padaryti vis sunkiau. O ar nesibaigs tai tokiomis pačiomis pasekmėmis pirmiausia žmonių nacijoms, o paskui ir apskritai patiems “pirmykščiams” žmonėms? Tokių eksperimentų finale, žiūrėk, reikės ieškoti “grynaveislių” ir veisti juos rojaus soduose, kad neišnyktų Žmonių giminė, Aukščiausiojo sukurta. Kad tik nebūtų per vėlu…

Viešpatie, kiek dar visa tai tęsis? Visada, kai mes pažeidžiame Dievo Įsakymus, kai kišame savo niekam tikusią nosį į Jo tvarinius, kai stengiamės juos “pagerinti”, nors neišmokome išlaikyti sveikais tų, kurie jau sukurti ir nugludinti per tūkstančius milijonų metų, mes susilaukiame ankstyvų ligų, mutacijos, degradacijos, katastrofiškai greito senėjimo, gyvenimo trumpėjimo, fizinės ir dvasinės mirties.

Pastaraisiais dešimtmečiais man tiesiog nepakeliamai sunku žiūrėti į visą tai, ką išdarinėja žmonių padermė. Aš žiūriu į šią beprotystę kitu žvilgsniu ir iš kito taško. Kažkoks beprasmiškas bėgiojimas, nevertas žmogaus proto…

Paskaitykite laikraščius ir knygas, pažiūrėkite televizijos laidas. Pasiklausykite įvairių rangų ir lygių mūsų vadų: gvildena, gvildena, gvildena; plepa, plepa, plepa; smulkmeniškai bruzda, kaip mano kaimynė kaime prie savo tvoros; o aplink – prievarta su šaudymais ir kraujais; paleistuvystė ties beprotybės riba; kaip lavina augantis miręs kapitalas ir nereikalingos “materialinės vertybės”, paminant tikrąsias dvasines vertybes, grobstomi ir nemokšiškai švaistomi žemės turtai… Jie tunka ir dergia visuose nuostabiausiuose Žemės kampeliuose, o kiti negali net iš miesto išvažiuoti, kad įkvėptų gryno oro po mašinų ir asfalto smarvės.

Vieni apsiryja paskutiniais, nykstančiais rečiausiais planetos paukščiais ir gyvūnais, kiti neturi už ką net dešrelių “šuns džiaugsmas” ar “Bušo šlaunelių” nusipirkti. Jeigu vertintume pagal tai, ko “homo sapiens” iš tikrųjų reikia iš viso to, kas gaminama pasaulyje, tai ramia sąžine 80% viso to komercinio šlamšto gamybos galima būtų atsisakyti. Tada atsirastų lėšų ir Žemės atgaivinimui.

Viešpatie, žmonija ne tik katastrofiškai serga pati, bet ir sėja mirtį, naikina viską aplink save. Žmonija katastrofiškai degeneruoja, sensta; tokioje pačioje padėtyje atsidūrė ir vanduo, oras, žemė, augalai, gyvūnai ir t.t. O mes vis kaip kvailiai žavimės sintetinių skudurų ir sintetinio maisto gausa prekybos centruose, sintetine morale, skleidžiama “masinės susinaikinimo programos” žiniasklaidoje, sintetine visa leidžiančia morale, klaidingai vadinama demokratija.

Demokratija – tai griežčiausia, kontroliuojama tvarka, kuria siekiama ilgametės žmonių ir Gamtos sveikatos dabar ir ateities kartoms. Visa kita – nevaldoma, neribota betvarkė.

Šiandien atėjo laikas skubos tvarka kurti tarptautinius organus (jėgas) su ypatingais įgaliojimais, kurie sustabdytų nereikalingą gamybą, nepateisinamą gamtos turtų gavybą (dujų, naftos, anglies, urano, miškų ir t.t.), neleistų beprotiškai niokoti unikalių planetos kampelių, vandens telkinių ir t.t.

Tai būtų tam tikri “Tarptautiniai ekstremalių ekologinių situacijų centrai”, kuriems būtų suteikta gerokai daugiau teisių ir jėgų, negu bet kuriam kariniam blokui (tokiam kaip NATO) ir JTO. Tai būtų tarsi “Ekologinė Žemės vyriausybė”, turinti neribotas teises, priemones ir jėgas, leidžiančias pasukti civilizacijos vystymąsi kūrybos, o ne barbariško, nekontroliuojamo griovimo, naikinimo kryptimi, ginanti visų žemės gyventojų, o ne korporacijų interesus bet kuriame planetos kampelyje.

Štai apie ką reikia kalbėti, štai ta kryptimi ir turi dirbti visos žiniasklaidos priemonės visuose lygiuose, iš visų tribūnų ir visose šalyse. Tik tai atitinka laikmetį ir padėtį, kurioje mes dabar atsidūrėme.

Kreipiuosi į Jus, brangūs rašytojai, leidėjai, transliuotojai, vedėjai, režisieriai, didelių ir mažų tribūnų šaukliai, valdžios atstovai, valdininkai ir lyderiai nuo mažo iki didelio. Žinokite, atminkite! Žodis, vaizdas (kine ar televizijoje), įgavę (t.y. pripildyti) transliavimo energijos (elektros, magnetinės, akustinės ir t.t.), daro tokią pat įtaką žmogui (ir viskam, kas gyva gamtoje) kaip: hipnozė, kodavimas, programavimas, kryptingas aukštų dažnių poveikis (yra jau ir tokios rūšies ginklas, kuris trikdo ir naikina nuo tūkstančių iki milijonų didelio miesto gyventojų psichiką), kol kas iki galo mokslo neiššifruotas plataus spektro bioenergetinis poveikis (panašus į Visatos, Kūrėjo energijų poveikį). Žodis, vaizdas, pripildyti šių formų energijos, šiandien grėsmingai vadinami “Informaciniu virusu”. Tai ne medicininis mikrobas ar virusas, tai tam tikras energetinis darinys (panašus į kompiuterinį, tik daug galingesnis), perduodantis “informaciją-įsakymą” realiame gyvenime veikti tiems, kurie skaito arba žiūri tai, kas šiandien nesustabdomai liejasi iš įvairių kanalų: griovimas, prievarta, žudynės, kraujas, iškrypimai, paleistuvystė, kūno ir jėgos kultas, neribotų laisvių kultas, absoliučiai nereikalingų turtų kaupimas bet kokia kaina ir t.t. Šios programos skleidžia informaciją, iškreipiančią 50 trilijonų žmogaus ląstelių darbą. O rezultatas – mutantas, užprogramuotas griauti ir grobti.

Žmonėms nieko kito nebelieka, kaip atnaujinti savo žinias ir pasipriešinti visam tam. Tik tada, kai visi teisingai suvoks situaciją, tik visuotinis pasipriešinimas šiai žmonijos vystymosi krypčiai gali pakeisti valdžios viršūnių mąstymą ir veiksmus. Ir tegul Viešpats suteikia mums visiems jėgų, išminties ir žinių, kad galėtume pasukti civilizacijos vystymąsi kita linkme – suvokimo ir atgimimo linkme. Tepadeda Jums Dievas!

plukes.jpg

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

  1. Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
  2. Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
  3. Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
  4. Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
  5. Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
  6. Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
  7. Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
  8. Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
  9. Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
  10. Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
  11. Skatina žarnyno veiklą.
  12. Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
  13. Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
  14. Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas  vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.