Žmoniją išgelbės tik ją vienijantis tikslas
Pradedant straipsnių ciklą apie tai, kad reikia atgaivinti patį Žmogaus suvokimą, man norom nenorom teko “suskaidyti” vieningą kūrinį, Žmogų, į sąlygiškai jį sudarančius organus ir sistemas, kad galėčiau logiškai akcentuoti sveikatos problemų atsiradimo ir jų kaupimosi seką bei pastangas jas pašalinant: virškinimo sistema -> šalinimo sistema -> kontrolės ir valdymo sistema (endokrininė sistema).
-
Šiuos straipsnius vienijantis tikslas – sukurti idealias fiziologinę, ekologinę,
energetinę, psichinę šiuolaikinio Žmogaus sudėtines dalis. Išryškinęs šį vienijantį tikslą kiekvieno žmogaus viduje, bandysiu išryškinti esmingiausią, galinčią išgelbėti, bet ir pačią sunkiausią visos žmonijos užduotį šiandien – Vienijančią visos Žmonijos idėją (tikslą)!
Nė kiek neabejoju, jog šiandien to itin reikia žmonijai, kad ji galėtų išlikti kaip gyvybės rūšis. Ar bus rastas šis tikslas, ar bus jis pripažintas šioje planetoje, ar bus pradėta aktyviai jį įgyvendinti? Nuo to priklauso visų Žemės gyventojų ateitis, nuo to priklauso tolesnė evoliucija ir žmogaus skverbimasis į Visatos struktūras.
To, kaip šiandien žmonija elgiasi savo pačios Žemėje, neįsprausi į jokius “homo sapiens” rėmus.
Išgirtoji Vakarų “demokratija” sunaikino savo miškus, užteršė upes ir žemę, neatpažįstamai sudarkė savo genetinį fondą, prisijaukino ir pajungė sau religiją. Negana to, ji dabar moko, kaip tą padaryti ir pas mus. Dabar ir Lietuva, pasiraitojusi apdriskusias kelnes, puolė studijuoti jų patirtį ir diegti laisvojo ūkio principus, pataikaudama stambiausioms korporacijoms, kurios šiandien, būkime atviri, valdo visą pasaulį. Būtent jos šiandien sprendžia, ką mums valgyti, gerti, kaip rengtis ir kaip linksmintis. Panašiai elgiasi ir “medicinos pramonė”. Valdžia bet kuriame lygyje tik imituoja valdžią, o iš tikrųjų tėra tarpininkė, besistengianti valdyti ir vienus, ir kitus.
Didžiuliai pinigai metami tam, kad iš mūsų žemės išgautų tai, be ko ji greitai nyksta – dujas, naftą, anglį, mąstančiąją (pilkąją) medžiagą – uraną ir t.t. Milijardai išleidžiami karams, provokacijoms, ginklavimuisi, iki debilumo primityviems reginiams, jaunimo tvirkinimui. Iš kur gi jiems žinoti, kad mintis yra materiali, ir tai, ką šiandien “sėja” kinas, televizija, laikraščiai, rytoj įgaus materialią formą ir virs tarpplanetinėmis katastrofomis, konfliktais tarp tautų, seksualiniais iškrypimais, terorizmu ir t.t. Ką pasėsi, tą ir pjausi… Šiandien Amerika jau pradėjo doroti tą “derlių”, ir kažin kas jos dar laukia… Iki šiol ji niekaip negali suvokti ir vis stebisi, kodėl jos visi ėmė nekęsti? Europa apsimeta, kad to nepastebi… Matyt, dviejų žiauriausių istorijoje karų jai dar maža… Todėl ir taikosi prie Amerikos, kai kurstomos aistros Balkanų regione, arabų šalyse. Tai mirtinas žaidimas. Puikus to pavyzdys – Čečėnija. Ir tai tik proceso pradžia…
Dažnai suaugusieji stebisi: “Kodėl vaikai ir paaugliai viską laužo, daužo, bjauroja namus ir autobusus, laiptines ir taksofonus, suniokoja seneliams skirtus suolelius ir vaikų žaidimų aukšteles?” O ko čia stebėtis? Juk mes dar blogiau “šeimininkaujame” savo žemėje ir dar rašome, žiūrime į tai, ką pridarėm. Taip mums ir reikia – bjaurojantiems, suprantantiems, tylintiems, sergantiems, mirštantiems. Ir tai tęsis, kol visų valdžios pakopų neužims žmonės, duoti mums pačios Gamtos ir Dievo. O mes visada renkame rėksnius, savanaudžius, griovėjus. Atsidūrusios valdžioje, visos šios tamsiosios jėgos deda neįtikėtinas pastangas (sąmoningai ar nesąmoningai), kad atitrauktų žmonių dėmesį nuo žmoniją vienijančios idėjos ir sudomintų smulkiomis problemėlėmis – mada, kosmetika, pigia kulinarija, automobiliais, buities reikmenimis (kurių 90% mums apskritai nereikalingi), turistinėmis kelionėmis, televizijos serialais, žmonijos dalijimo į tautas problemomis ir t.t. Vadinasi, kuo tik nori, tiktai ne tuo, ko šiandien žmonėms iš tikrųjų reikia. Susimąstykite: nesuskaičiuojamos sumos (uždirbtos žmonių) išleidžiamos ginklavimuisi, karams, reklamai, kvailiems filmams ir bevertėms knygoms, mitybos pramonei (kuri mus luošina, o paskui bandome atgauti sveikatą nesąmoningais “gydymo” metodais), jaunimą tvirkinantiems renginiams, visokiausių niekniekių gamybai… Ir taip galima vardinti be galo. Ką visa tai duoda Žmonijai? Gal mes nuo to tapome protingesni, gal sveikesni, gal tai turi ateitį? Deja, ne. O gal mūsų Žemė tapo švaresnė, miškų daugiau, gal Vanduo tapo skaidresnis ar oras naudingesnis? Deja, irgi ne. Tai ką gi mes tada darome patys su savimi ir su savo Žeme, kurioje kažkodėl manome esą šeimininkai? Atėjo laikas pagaliau tai suvokti ir susirūpinti ir Žmogaus, ir vienintelės mūsų planetos, Žemės, atgimimu. Mes turime įsisąmoninti, kad tokių “vartotojų” Visata nepakęs, planetoje prasidės tokie biologiniai ir geofiziniai kataklizmai, kad tada jau nebebus laiko ką nors daryti – žmonija išnyks kaip rūšis, nepateisinusi Visatos Proto vilčių.
Ką turiu omenyje, sakydamas “tamsiosios jėgos”?
Visi vidiniai biocheminiai procesai žmogaus organizme vyksta Visatos Proto suminės energijos dėka. Taip buvo sumanytas ir sukurtas pirmasis Žmogus. Užteršęs žemę, vandenį, orą, maistą, iškraipęs pasaulio suvokimą, pats žmogus prarado ryšį su Visatos energijos srautų šaltiniu. Kad nemirtų, organizmas pradėjo “virškinti pats save”, t.y. gaminti primityvią, atleiskite, pilvo energiją – “rūgimo energiją”. Šios energijos absoliučiai neužtenka sudėtingiausiems organizmo procesams palaikyti, kad jie vyktų be “perkrovų”, “gedimų”, iškraipymų. Dauguma žmonių yra būtent šioje energijos gamybos ir jos eikvojimo stadijoje. Tai jau visiškai kitokie, mutaciją patyrę žmonės. Laukinių “mutantų” gentys šiandien žlugdo ir save, ir visa, kas šventa, sukurta iki jų, ir viską aplink save vien tam, kad patenkintų tą patį, atleiskite dar kartą, pilvą.
Sustabdyti tolesnį mutacijos procesą galima tik vienu būdu: rasti, priimti ir visu 100% panaudoti vienijančią visą Žmoniją idėją.
Ne taip jau seniai žmogus nusprendė, kad jeigu jis sukurtas pagal Dievo paveikslą, tai gali ir turi apsieiti be jo, nes jam būdingi visi pradiniai Jo bruožai… Taip, visi, išskyrus Jo Energijos energetines-informacines rūšis. Be jų žmogus – tik žmogaus šešėlis, nes neturi dieviškosios kūrybinės gyvenimo, meilės, gerumo, evoliucijos energijos. Be Jo Vadovaujančiosios Informacijos žmogus tampa tiesiog robotu-naikintoju. Serganti žmonija stengiasi išgydyti mutacinius procesus (ligas) cheminiais vaistais, bet taip ji tik dar labiau mažina tą primityvią energiją, kurią gamina nusilpusios ląstelės. Gyvenimas naudojantis vien tik sava energija – susinaikinimo procesas.
Vėžiu susergama tada, kai stiprus organizmas pradeda naudoti silpną vidinę, primityvią, patologišką rūgimo energiją! Susimąstykite, apsižvalgykite aplink: vėžiu dažniausiai serga stiprūs, niekada niekuo nesirgę žmonės!
Kad ir kiek tas žmogus bemedituotų, kiek jis besistengtų pats arba padedant bioenergetikams sukoncentruoti visą savo primityvią energiją kovai su liga, jam tai padeda tik sąlyginai ir labai trumpai.
Ką gi daryti tam žmogui ir tai Žmonijai? Atsakymas į šį klausimą ir yra Vienijanti idėja.
Tai ne dvi trys frazės. Tai esminis žmogaus pasaulėžiūros, pasaulio suvokimo pasikeitimas.
Kokios yra Žmoniją vienijančios idėjos sudedamosios dalys?
-
Šiuolaikinis žmogus turi suvokti, kad be savo Kūrėjo, Dievo priėmimo nei
dabar, nei ateityje jis nesugebės pakeisti savo likimo.
-
Negalėdamas priimti Visatos Proto energetinių-informacinių srautų, žmogus
negali suvokti nei savęs, nei savo buvimo šioje žemėje prasmės. Jis tėra tik robotas. Be šio suvokimo visos jo pastangos nieko nevertos.
-
Atkurti žmogaus ir Dievo ryšį gali tik fizinis ir dvasinis apsivalymas.
-
Fizinis ir dvasinis apsivalymas neįmanomas be perėjimo prie rūšinio
maitinimosi, kurį Kūrėjas apibūdino kaip itin žmogišką.
-
Organizmo valymai ir rūšinė mityba palaipsniui padės atgauti sugebėjimą
priimti gydančiuosius Visatos Proto energijos srautus; vėl įsižiebs visi energetiniai centrai, valdantys gyvybingumą skatinančius (o ne griaunančius) organizmo procesus.
-
Priėmęs Dievą ir Jo kuriančias energijas, žmogus pasikeis ir iš vidaus, ir iš
išorės. Tik tada jis vėl atgaus pirmapradę, o ne vaistinėje nusipirktą energiją.
Tik tada jis su nuostaba pastebės savo šeimininkavimo Žemės planetoje
vaisius ir supras, kad jo paskirtis – turtinti (o ne alinti) savo sielą ir Žemę, kuri jį užaugino.
-
Įgijęs sugebėjimą maksimaliai priimti Kūrėjo Energiją, jis galės sąmoningai
nukreipti ją savo sveikatos sutrikimų gydymui ir Žemės gražinimui.
-
Įsisąmoninęs “pirmapradės sveikatos” sąvoką, žmogus laisva valia atsisakys
tokiais didžiuliais kiekiais dabar gaminamo pramoninio šlamšto, absurdiško turtų kaupimo, neatnešančių naudos nei jo sveikatai, nei Žemei.
-
Tik sąmoningas kenksmingų “poreikių” apribojimas visose srityse padės
nukreipti didžiules lėšas žmonijos ir jos lopšio – Žemės – išlikimo ir atgimimo problemų sprendimui.
Klausimai, kurie dabar sprendžiami aukščiausiuose valstybių valdžios sluoksniuose, JT ir kitose tarptautinėse organizacijose – nebrandžiai naivūs, nes jie visiškai nesusiję su tomis problemomis, kurias mes čia svarstome.
Egzistuoja ir pergalingai žengia per planetą sąvoka “liaudies medicina”. Jau
laikas įvesti ir terminą “liaudies atgimimo politika”. Šis terminas turi gyvuoti, veikti, įsitvirtinti ir valdyti jį sukūrusiųjų labui.
Šimtai tūkstančių šėlstančių iš neturėjimo ką veikti ir apsirijimo skustagalvių
veltėdžių, išsigimėlių atrastų gyvenimo prasmę tvarkydami visus pribjaurotus žemės kampelius ir užkampius.
Mes turime ir privalome atkurti pirmapradį Žmonijos genetinį fondą be vaistų ir prievartos; mes turime ir privalome grąžinti mūsų planetai jos pirmapradį grožį be žemių ir sienų dalijimosi.
Atgaivinti žmogų ir jo gimtinę, Žemę, – taip aiškiai ir glaustai galima apibūdinti visą Žmoniją vienijančią idėją.