Kalba
ru lt

Pagrindinis   Knyga   Straipsniai   Kontaktai   Svetainės medis

Vietoje pratarmės

Vietoje pratarmės

GRIAUSTINIS NUGRUMĖJO, GERBIAMIEJI PONAI! LAIKAS ŽEGNOTIS…

Tai, apie ką ištisus dešimtmečius kalbėjo natūropatai, - įvyko… Juos apspjaudydavo, išjuokdavo, iš jų tiesiog tyčiodavosi, uždarinėjo jų centrus, gydyklas; jų paskaitos, leidžiamos knygos, žurnalai, laikraščiai buvo ignoruojami. Į juos būdavo nukreipiamas visas informacinio purvo srautas. Dabar gi iš tų pačių informacijos “ruporų” jums, ponai, skelbiama tik tai, apie ką kalbėjo, šaukė, ką iš paskutiniųjų vegetariškų jėgelių bandė įteigti jums viso pasaulio natūropatai: “Mėsa – tokių “keistų”, neišgydomų ligų kaip reumatiškas artritas, raudonoji vilkligė, sklerodermija, o galbūt ir tokių “nesuprantamų” ligų kaip miopatija, šoninė amiotrofinė aterosklerozė, išsėtinė sklerozė, Parkinsono ir Alzheimerio ligos šaltinis. O baisiausia yra tai, kad mėsa skatina auglių vystymąsi!”

Kiaulienos skonis ir daugelis kitų jos parametrų yra panašūs į… žmogaus mėsos, o už panašių į save mėsos valgymą (atleiskite, tai jokiu būdu ne užuomina, o tik mokslinė tiesa) pasaulyje baudžiama baisiomis ligomis. Mat mūsų imunitetas suvokia tokios mėsos sudėtį kaip svetimą mūsų organizmui (tai panašu į audinių atmetimą, kai žmogui persodinami svetimi organai) ir pradeda gaminti prieš ją antikūnus. Taip prasideda daugelis “pagrįstų” autoimuninių ligų ir dar daugiau tokių, kurių niekas nesugeba paaiškinti (ir vienas, ir kitas jau trumpai išvardijau). Matyt viso pasaulio musulmonai ne be reikalo nevalgo kiaulienos! Žinoma, būtų pusė bėdos, jeigu problema slypėtų tik čia – tuomet kiaulieną šalin, ir viskas tvarkoj. Deja…

Mus užgriuvo gerokai baisesnė bėda!

Grupė Kalifornijos universiteto, esančio San Diege, mokslininkų atrado mėsoje ir pieno produktuose naują molekulę, kuri privertė juos sunerimti. Šią “mėsos medžiagos” molekulę chemikai priskiria cukrui ir žymi kaip junginį, priskirdami jam kodinį pavadinimą NeU5Ge.

Pavyzdžiui, valgydami ėriuko mėsą mes galime gauti beveik 5000 miligramų mūsų organizmui svetimos medžiagos, o kiaulienos porcijoje tokio “cukrinio gėrio” yra dar daugiau. Jautienoje – gerokai daugiau, maždaug nuo 10 iki 12 tūkstančių miligramų. Būtent dėl to karvės, ėsdamos “karvių atliekas” (kombinuotuosius pašarus) ir suserga tokiomis ligomis kaip “juodligė”, “netipinė pneumonija”. O ateityje tokių ligų tik daugės… Išties, galima išprotėti. Juk dabar mūsų, žmonių, eilė, jeigu šito neįsisąmoninsime.

Vertinant šiuo požiūriu, pieną ir sūrius galima laikyti produktais, turinčiais “visai mažai tokio cukraus” – juose šių molekulių yra tik 600-700 mg.

Dėmesio! Daugelyje žuvies ir paukštienos rūšių jų beveik nėra, o augaliniame maiste – tuo labiau!

Kaip ta proga neprisiminti Jėzaus Kristaus pamokymų apie tai, kas yra Žmogiškasis maistas (knygoje rasite Dievo pamokslą šia tema).

Kodėl šis naujasis “cukrus” taip išgąsdino medikus, sukėlė gerokai daugiau nerimo už seną ir mums įprastą “gyvenimo saldintoją”? Pradžioje medikai nieko blogo nė neįtarė. Juk mes valgome mėsą (ir valgome jos daug) jau daugelį tūkstantmečių, tad galima būtų manyti, jog jau sugebėjome prisitaikyti prie šios “medžiagos”, ir ji mums yra nepavojinga.

Deja, šį kartą viskas pasirodė besą kur kas sudėtingiau ir pavojingiau. Pirma, šią “medžiagą” organizmas gerai įsisavina, antra, bėgant metams jos neigiamas poveikis organizme kaupiasi.

Trečia, pasirodė, kad mūsų imunitetas atpažįsta šios “medžiagos” molekulę kaip svetimą ir gamina prieš ją antikūnus. Būtent tai ir yra blogiausia. Mūsų organizmo imuniteto apsauginės funkcijos esmė – mokėti atskirti “savuosius” nuo “svetimųjų”. Tačiau nukenksminant kai kuriuos “svetimuosius”, priešus, šio mechanizmo veikla gali sutrikti, ir tada žmonės suserga specifinėmis ligomis. Tokiu atveju imunitetas elgiasi kaip išprotėjęs ir pradeda atakuoti ne tik “svetimuosius”, bet ir “savuosius”. O tokios atakos, kurių anksčiau medicina nemokėjo paaiškinti, lemia vadinamąsias autoimunines ligas. Pačios dažniausios ir sunkiausios autoimuninės ligos yra raudonoji vilkligė, sklerodermija, reumatiškas artritas ir kt. Aš įsitikinęs, kad šių ligų grupei drąsiai galima priskirti ir išsėtinę sklerozę, miopatiją, šoninę amiotrofinę sklerozę, netgi Parkinsono ir Alzheimerio ligas bei nemažai kitų.

Tiesa, čia matyt veikia dar ir kiti faktoriai. Jiems aš priskirčiau savo teorinius pasvarstymus: “Tam tikra visokio plauko mikrobų, virusų, grybelių ir parazitų, gyvenančių žmogaus organizme, visuma ir tam tikras jų derinys, o taip pat jų išskiriamų į kraują nuodų (jų gyvybinės veiklos atliekų) tam tikra suma ir derinys sukelia tokias sunkias, “nepaaiškinamas” ligas kaip išsėtinė sklerozė, įvairaus pobūdžio miopatijos, Parkinsono ir Alzheimerio bei kitas ligas.

  • Onkologinės ligos – tai visų šių parazitų gyvybinės veiklos atliekų poveikio

organizmui visuma, prie kurios dar prisideda ir paties žmogaus nuodingos atliekos, susidarančios, kai jis maitinasi nebūdingais maisto produktais, tokiais kaip mėsa, dideli kiekiai virtų ir pervirtų krakmolų, visokių negyvų surogatų”. Apie tai aš nuolat rašau jau daugiau kaip 20 metų. Tad nėra ko stebėtis, kad anksčiau ar vėliau pažangūs mokslininkai patvirtino šiuos teorinius mano svarstymus. Beje, jais aš ir be mokslininkų patvirtinimo rėmiausi ir dabar remiuosi sunkių ligonių gydymo praktikoje.

Deja, tai dar ne visos bėdos, kurias neša šis “naujasis cukrus”. Dideli jo kiekiai buvo rasti… visuose piktybiniuose navikuose! Gal dabar onkologiniams ligoniams neatrodys keistas mano reikalavimas jokiu būdu nevalgyti mėsos, nepaisant to, kokiais metodais jie besigydytų. O juk viso pasaulio natūropatai apie tai kalba jau ištisus šimtmečius! O juk daugelio Rytų civilizacijų ištisų tūkstantmečių praktika įrodė, kad visavertis gyvenimas be mėsos yra ne tik galimas, bet ir teisingas. Būtent iš Rytų, o ne iš Šiaurės mėsėdžių kilę žymiausi žmonijos mokslininkai, filosofai, būtent iš ten mus pasiekė vertingiausios žinios apie pasaulio sandarą, religiją, moralę ir apskritai kultūrą.

Vis daugiau ir daugiau mokslininkų yra linkę manyti ir praktiškai tuo įsitikina, jog ne mažiau kaip trečdalis susirgimų vėžiu yra susiję su mityba. Aš būčiau linkęs tvirtinti, kad visi jo atvejai susiję su nežmoniška mityba.

Juk ne veltui chemikai pastaruoju metu vis dažniau kreipia žvilgsnį į mūsų lėkštes ir atranda jose vieną siurprizą po kito. Pirmiausia tai transriebalai – mūsų “patys vertingiausi” ir “skaniausi” margarinai ir aliejai, kurie yra daugelio žmonijos ligų kaltininkai. Didžiulės baisiausių nuodų (akrilamidų) dozės, patenkančios į mūsų organizmą su bulvių traškučiais, konditerijos gaminiais, sausais pusryčiais ir kitokiu surogatiniu maistu, - daugelio vėžio formų kaltininkės. Apie tai ir kitas mano straipsnis.

plukes.jpg

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

  1. Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
  2. Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
  3. Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
  4. Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
  5. Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
  6. Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
  7. Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
  8. Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
  9. Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
  10. Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
  11. Skatina žarnyno veiklą.
  12. Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
  13. Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
  14. Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas  vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.