Unikalus sveikatos šaltinis – Tibeto lofantas
Tibeto lofantas (Louhpantus tibeticus), arba raukšlėtalapis agastachis (Agastachys rugosa), - reliktinis, unikalus, neišmatuojamomis galimybėmis pasižymintis daugiavarpių šeimos augalas.
Jo naudojimo medicinoje, bitininkystėje, kulinarijoje, produktų konservavime istorija skaičiuojama tūkstantmečiais. Tibeto lofantas žinomas ir kaip augalų augimo imunostimuliatoriaus ir imuniteto, apsaugančio nuo įvairių ligų tiek augalus, tiek žmones, stiprintojas.
Iškart norėčiau informuoti savo skaitytojus ir lofanto gerbėjus, kad tokių unikalių savybių turi tik Tibeto lofantas. Šiandien daugybė oficialių firmų ir mėgėjų platina visai kitos rūšies lofantą, kilusį iš Šiaurės Amerikos. Tai anyžinis lafantas (Laphantus anisatus), arba dilgėlėtlapis agastachis (Agastachys urticifolia). Nors abi rūšys priklauso daugiavarpių šeimai, tačiau amerikietiškasis lafantas tėra tik prieskonis – gydomųjų savybių jis neturi. Nuo Tibeto lofanto jis skiriasi ir lapų forma, ir atsparumu šalčiui, mat iš Amerikos kilęs augalas mėgsta šilumą. Daugelis vietos ir užsienio firmų naudojasi tokiu mūsų neišmanymu ir aktyviai reklamuoja bei platina iš Šiaurės Amerikos kilusią rūšį, juolab kad kilogramas lofanto sėklų kainuoja daugiau kaip tūkstantį dolerių… Bet tiek kainuoja Tibeto lofanto sėklos, o už aukso kainą parduodamos paprastojo, plačiai paplitusio prieskonio – Šiaurės Amerikos lafanto sėklos, iš tiesų kainuojančios 2 kartus mažiau…
Autorius yra sukaupęs unikalią Tibeto lofanto kolekciją: turi lygumų lofanto, lofanto iš Salairo kalvagūbrio, kalnų lofanto (paties rečiausio, sudėtingiausiai mūsų sąlygomis auginamo, bet ir paties vertingiausio pagal gydomąsias savybes).
Lofantas – puikus medingas augalas. Jis išskiria nektarą jau pirmaisiais augimo metais ir žydi iki pat vasaros pabaigos, kai jau seniai būna pasibaigęs kitų medingų augalų žydėjimo metas. Bitininkams galima rekomenduoti Šiaurės Amerikos lafantą, nes jame yra tiek pat nektaro, kaip ir Tibeto “įžymybėje”. Iš hektaro lofanto gaunama tiek pat gydomosios galios turinčio medaus, kaip ir iš hektaro baltųjų akacijų – iki 1000 kg. Tačiau kitaip nei akacijos, lofantas išskiria nektarą jau pirmaisiais augimo metais. Kai žydi lofantas, kitų žiedų bitės tiesiog “nepastebi”.
Lofanto reikšmė medicinoje yra išties beribė. Biocheminių tyrimų duomenimis, jis yra pats stipriausias ilgo veikimo imunostimuliatorius. Jam prilygstančių augalų pasaulyje kol kas neatrasta. Kitaip nei ženšenio, jo poveikis organizmui yra švelnesnis ir ilgesnis, t.y. jo gydomosios savybės stiprėja palaipsniui, jis efektyviai veikia ilgą laiką.
Pats svarbiausias jo pranašumas yra tas, kad jis, tiesiogiai veikdamas imuninę sistemą, verčia ją aktyviau veikti sekrecijos organus ir, vadinasi, skatinti mūsų vidines apsaugines jėgas. Tibeto lofanto preparatai padeda stiprinti imunitetą, atgauti jėgas po nervinių sutrikimų, insultų, infarktų ir hipertonijos krizių. O svarbiausia tai, kad Tibeto lofanto preparatai užkerta šiems negalavimams kelią! Vienodesnis tampa kraujospūdis, atsikratoma priklausomybės nuo oro faktorių, pašalinamos virškinamojo trakto, kepenų, visos šlapimo ir lyties organų sistemos veiklos problemos (ypač, jeigu dominuoja “nervinis faktorius”, o kas mūsų dienomis nuo jo apsaugotas…).
Lofantas labai efektyvus gydant viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, bronchitus, pneumoniją, bronchų astmą ir plaučių tuberkuliozę. Lofanto antpilo inhaliacijos ir gerklės skalavimas sergant angina, tonzilitu ir laringitu padeda pasiekti greitą ir patikimą efektą. Jis veikia greičiau už daugelį žinomų preparatų.
Šviežių lofanto žiedynkočių spiritinis antpilas tinka vidiniam ir išoriniam vartojimui sergant paralyžiais, parezėmis, kai vargina galūnių drebėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, periferinės kraujotakos ligos.
Tibeto lofantas – universali ir efektyvi priemonė medžiagų apykaitai reguliuoti, senatvei atitolinti, jis stiprina organizmą sergant beveik visomis ligoms.
Prikimškite čiužinį ir volelio formos pagalvėlę lofanto žolės, sumaišytos su kitomis žolėmis ir avižų šiaudais, ir užtieskite lovą šiurkštaus lino paklode – visiems laikams atsikratysite galvos skausmų, nemigos, priklausomybės nuo oro permainų ir daugybės kitų problemų.
Jauni lofanto lapeliai maiste stiprina vyrų potenciją ir padeda efektyviai gydyti prostatitą bei prostatos adenomą.
Tam tikros lofanto dozės skatina imuninės sistemos veiklą. Be to, jis sustiprina kitų vaistažolių mišiniuose esančių žolių poveikį padidindamas jų efektyvumą keletą kartų. Būtent tuo ir galima paaiškinti daugelio autoriaus vaistažolių mišinių ir receptų efektyvumą.
Jei lofantas vartojamas didelėmis dozėmis, jis gali slopinti imuninės sistemos veiklą, todėl standartinis receptas – 1 šaukštą vaistažolių užplikyti 200 ml verdančio vandens – šiuo atveju netinka. Jį reikia vartoti kartu su kitomis įvairiai veikiančiomis žolelėmis (t.y. su tomis, kurių poveikį reikia sustiprinti). Tačiau ir čia, kaip ir visur, yra išimčių. Kai reikia atsikratyti akmenų, atsiradusių inkstuose, tulžies pūslėje, kasoje, sąnariuose, gaminamas Tibeto lofanto žiedynų vandeninis antpilas, į kurį įdedama šiek tiek kitų “akmenis skaldančių” žolių – asiūklio, takažolės, Krymo kardažolės ir kt. Tada reikalinga dozė – 2 šaukštai mišinio į 0,5 litro verdančio vandens (palaikyti termose 4-8 valandas, gerti po 100-150 ml 3-4 kartus per dieną 1 valandą prieš valgį) – yra ir tinkama, ir pateisinama.
-
Lofanto lapų gelis gerai išgydo grybelių sukeltas odos ligas, o smulkūs
žiedynų milteliai – šlapiuojančias egzemas.
-
Lofantas sustiprina krūtimi maitinančių motinų laktaciją ir padeda joms
greičiau atsigauti po gimdymo. Į vandenį, kuriame maudomas naujagimis, gerai būtų įpilti lofanto antpilo. Tokios maudynės stiprina kūdikio sveikatą, jis tampa ramesnis, o jo odelė rečiau kenčia nuo diatezės, išbėrimų pūlinėliais, grybelių sukeltų ligų.
-
Kosmetiniai preparatai su lofantu stiprina plaukų šaknis, išlygina odos
raukšles, padeda ją išsaugoti jauną ir stangrią.
-
Lofanto lapus galima naudoti inhaliacijoms, garo vonioms. Sveikatą
stiprinančios ir gydomosios vonios su lofanto antpilu labai naudingos pagyvenusiems
žmonėms, moterims ir vaikams.
Visos šios procedūros apšviečia gyvenimo tunelį, ypač jo gale…
Anksčiau dažnai buvo kalbama, kad adaptogenų (tokių kaip ženšenis, leuzėja, rodiola, eleuterokokas, lofantas ir kt.) negalima vartoti sergantiems onkologinėmis ligomis. Taip dažniausiai tvirtindavo oficialioji medicina. O liaudies gydytojai, žiniuoniai sėkmingai naudojo juos su kitomis vaistažolėmis gydydami pačias sunkiausias onkologines ligas (ir ne tik jas). Šitaip jiems pavykdavo pasiekti įspūdingų rezultatų. Juk vien tik Goliuko patirtis ko verta… Autorius visada prideda šių adaptogenų į daugelį vaistažolių mišinių, todėl jo gydymą visuomet lydi sėkmė.