Kalba
ru lt

Pagrindinis   Knyga   Straipsniai   Kontaktai   Svetainės medis

Tad ką galima valgyti, o ko ne?

Tad ką galima valgyti, o ko ne?

Svarbiausia bet kurio gydymo (ir pagijimo) sąlyga – grįžimas prie Žmogiškojo maisto ir vandens!

Galiu šitaip tvirtinti, nes turiu daugiau kaip 40 metų asmeninę natūropato žolininko (jei norite – žiniuonio, kaip kam labiau patinka) patirtį, kurią sukaupti man padėjo protėviai. Mat mūsų šeimyninei žiniuonių dinastijai jau daugiau kaip 300 metų.

Žmonės man rašo laiškus, atvažiuoja pas mane ne tik iš visų Lietuvos kampelių, bet ir iš daugelio kitų šalių, kuriose leidžiamos ir skaitomos mano knygos žmonijos sveikatinimo tema.

Žmonės ieško stebuklo, žmonės trokšta stebuklo: stebuklingo gydytojo, stebuklingų vaistų, stebuklingos piramidės, stebuklingos šventovės, stebuklingų šventųjų paveikslų ir kt., tai yra to, kas per vieną akimirką galėtų grąžinti ligoniui buvusią jaunystę ir sveikatą. Deja, tokius ieškotojus galiu tik nuliūdinti. Jie veltui eikvoja paieškoms ir savo laiką, ir nemažus pinigus. Jie net neįtaria, kad stebuklas slypi juose pačiuose. O mano užduotis – su Dievo pagalba atskleisti jiems tokio stebuklingo pasveikimo paslaptį, kuria Viešpats yra apdovanojęs kiekvieną iš mūsų. Prikelti, išgydyti žmogų gali tik Žmogiškasis maistas ir vanduo, žmoniškas gyvenimo būdas, sveikas Žmogiškasis mąstymas ir savo vietos bei tikslo šiame pasaulyje suvokimas. O vaistai, žolės – tai tik dozuotas organizmo postūmis reikiama kryptimi, kad jis imtų sveikti. Kiekvienam negaluojančiam šis postūmis yra labai individualus.

Bet kurio gydytojo, gydymo specialisto talentas atsiskleidžia tik tada, jei jis sugeba išaiškinti pasveikimo stebuklo trokštančiajam, kokie svarbūs gyvenime yra maistas ir vanduo. Gydytojas – tik vedlys ligų dykumoje. Su Dievo pagalba jis Jums ir patars, ir parodys kelią, ir reikiamu laiku bei reikiamoje vietoje duos Jūsų organizmui tą gydomąjį postūmį. O ligoniui tereikia tikėti (suvokiant, kuo jis tiki) ir veikti. Juk mes visi labai daug žinome, deja, mažai darome. Ypač savo ir mus maitinančios Žemės gerovei.

Tik atsidūrę ant gyvenimo ir mirties slenksčio žmonės, tarsi skęstantys, griebiasi bet kokio šiaudo. Vienas mano pacientas sakė: “Tu, Anatolijau, tik pasakyk, kiek ir kada man valgyti, ir aš, atleisk jau, bet ir savo š… valgysiu”. O to daryti tikrai nereikia. Mes šito š… per visą gyvenimą jau pakankamai prisivalgėm. Mums laikas grįžti prie Žmogiškojo maisto ir vandens, nes tik juose slypi mūsų išsigelbėjimas.

Galybė laiškų, skambučių, vizitų, klausimų, ir visuose tas pats: “O ką man galima valgyti ir ko negalima?” Sudaryti kiekvienam individualų valgiaraštį nėra jokių galimybių, nes kiekvienas turi savąją “ligų puokštę”. Tad svarbiausias Žmogiškosios mitybos visiems nuostatas aš pabandysiu ne tik išdėstyti, bet ir pagrįsti kuo paprasčiau ir suprantamiau.

Iškart noriu pasakyti, kad tai bus ne dieta (kaip daugelis linkę vadinti). Aš apskritai nepripažįstu jokių dietų – nei mėsos, nei pieno produktų, nei vaisių ar daržovių, nei pagal kraujo grupę, nei pagal kūno konstituciją (sudėjimą) ir t.t. Bet kokia dieta – tai savanoriškas apsigaudinėjimas – ir tų, kurie jas sudarinėja, ir tų, kurie jų laikosi. Anksčiau ar vėliau mes vis tiek tą “prakeiktąją dietą” metame ir su pasimėgavimu griebiamės “įprasto maisto”.

Ar Jums yra tekę matyti karvę, besilaikančią dietos? Tarkim, negalima jai ėsti žolės, o tik avižines kruopas… Arba, sakykim, karvę reikia šerti pagal kraujo grupę – vien dobilais, o kitokios žolės jai jokiu būdu nevalia duoti…

Bepročio paistalai, arba vargas dėl proto. O dar tiksliau – pasiutimas iš neturėjimo ką veikti ir dyko buvimo. Jeigu visi staiga perimtų amerikiečių gyvenimo būdą, tai Žemėje pritrūktų ir energijos, ir maisto, ir vandens. Gyventi visko pertekus, parazituojant kitų sąskaita – nuodėmė, baisi nuodėmė…

Tad ką šiandien reikėtų valgyti ir gerti ir ligotam, ir sveikam žmogui, kad pirmasis pasveiktų, o antrasis nesusirgtų? Ogi tai, kas Žmogui, kaip rūšiai, būdinga nuo pat jo sukūrimo. Neveltui prancūzai sako, kad Dievas sutvėrė maisto produktus, o velnias – kulinarą. Štai ir gyvename, šlamšdami viską iš eilės pagal antrojo dėsnius, o sveikatos kažkodėl meldžiame Pirmąjį… Bet juk tai visiškai neįmanoma, jeigu nesilaikome Dievo įsakymų, jeigu nusigręžiame nuo savo Motinos Žemės.

Įstatymas – tai Gyvybės Žodis, ištartas Gyvybės Dievo ir gyvo pranašo perduotas gyviems žmonėms.

Įstatymas – tai ne pluoštai dabar egzistuojančių įvairiausių rūšių šventraščių. Visame, kas egzistuoja, užrašytas Įstatymas. Jūs jį rasite žolėje ir medyje, upėje ir kalnuose, danguje, jūrose ir ežeruose, paukščiuose ir žuvyse, o labiausiai ieškokite jo pačiuose savyje. Visa egzistuojanti gyvybė yra arčiau Dievo už bet kokius šventraščius ir bedvasius įstatymų sąvadus. Tokie pat bedvasiai yra ir daugelis maisto produktų, kuriuos žmonės sukūrė vaikydamiesi vien komercinės naudos. Jie naudingi tik šėtonui ir jo tarnams.

 

  • Štai pavyzdinis sąrašas produktų, kurių visiškai negalima vartoti sunkiai sergantiems ir neverta vartoti visiems neabejingiems savo sveikatai:

Kepti, rūkyti gaminiai.

 

Pasaulio mokslininkai seniai įrodė, kad šie produktai provokuoja daugelį ligų, ypač onkologinių. Jie kenksmingesni net už tabaką ir alkoholį, ypač žalingi vaikams.

 

Viskas, kas verdama ir kepama aliejuje.

 

Verdant ir kepant aliejus virsta statybiniu pokostu. Be žalos sveikatai organizmas negali įsisavinti nei tokio aliejaus, nei jame keptų produktų.

 

Visų rūšių dešros, be išimties.

 

Jose yra nevalgomų mėsos komponentų, riebalų, salietros, nitratų ir visokio kitokio šlamšto.

Dešros – patys kenksmingiausi mėsos gaminiai. Jas, kaip ir tabaką, reikėtų apskritai uždrausti.

 

Mėsos nuovirai, sultiniai.

 

Juose slypi visos gyvūnų šėrimo ir jų sveikatos problemos. Be to, sultiniui įsisavinti organizmui prireikia 30 kartų daugiau energijos, negu jis išeikvoja įsisavindamas mėsą. Ligoniai tokių energijos atsargų neturi.

 

Mėsa ir žuvis, pasūdyta verdant.

 

Ypač kenksminga kiauliena ir jautiena. Dar blogiau, kai ji verdama ilgai. Seniai ir aiškiai įrodyta, kad verdant pasūdytos mėsos skrandis nevirškina. Nevirškinimas – tai apsinuodijimas baltymais, pats sunkiausias iš visų apsinuodijimų maisto produktais. Per didelis baltymų kiekis – visų artritų, artrozių, poliartritų, radikulitų, reumato ir kitų problemų, susijusių su akmenimis inkstuose, tulžies pūslėje, šlapimo pūslėje, kasoje, priežastis. Šlapimo rūgšties druskos kaupiasi jungiamajame audinyje ir sukelia raumenų, gleivinių, kvėpavimo takų, žarnyno uždegimus. Tačiau labiausiai druskos pažeidžia smulkiausias kraujotakos sistemos kraujagysles. O tai jau tragedija. Pasistenkite, kad ji Jūsų neištiktų.

 

Šviežias pienas (ypač pasterizuotas, t.y. pirktas parduotuvėje) vyresniems kaip 30-40 metų žmonėms. Reikėtų riboti ir kitų pieno produktų vartojimą, ypač riebių ir smarkiai pasūdytų sūrių. Sunkiems ir onkologiniams ligoniams jų reikia visiškai atsisakyti.

Motinos piene yra apie 5-7% gleivių, o karvės piene jų net 2000%. Visus stalių klijus anksčiau gamindavo iš pieno baltymo kazeino. Tie patys klijai paverčia mūsų kraujagysles kietomis ir trapiomis, sunkiai praeinamomis. Tai ir sukelia mums infarktus, insultus ir daug kitų nemalonių problemų, susijusių su kraujagyslėmis. Senatvėje ypač pavojinga gerti daug pieno.

 

Cukrus ir visi gaminiai, kuriuose yra daug cukraus (uogienės, tortai, sausainiai, meduoliai, saldainiai ir kt.).

Daugelis pasaulio mokslininkų vieningai teigia, jog cukrus yra daugiau kaip 60 pačių rimčiausių ligų šaltinis. Jis ypač kenkia nervams ir kraujui. Vartojantiems daug cukraus vystosi ankstyva sklerozė, jie suserga Parkinsono, Alzheimerio ligomis, ištinka paralyžius bei užpuola daugelis kitų neišgydomų ligų. Cukrus itin žalingas vaikams.

 

Druska ir visi stipriai pasūdyti gaminiai (sūdyti produktai, silkė ir kt.).

Hipertonija, sąnarių ligos, įvairūs patinimai ir paburkimai, nutukimas, celiulitas – per gausaus druskos vartojimo pasekmė. Bet labiausiai druska pažeidžia inkstus. Vaikams ji – tikras nuodas. O mes beriame jiems tiek druskos, kiek “skanu” mums patiems. Tačiau juk mes sveriame “100 kg”, o vaikai – “10 kg”. Susimąstykim…

 

Miltų ir bulvių krakmolas.

 

Tai pats tragiškiausias mūsų mitybos atvejis, labiausiai žalojantis žmogų. Miltiniai patiekalai ir bulvės – bene dažniausiai dedamas ant stalo maistas ir mieste, ir kaime. Miltuose, iš kurių jų gamintojai “išvalė” mums naudingus komponentus, teliko vien krakmolas, kurio be tų išvalytųjų komponentų negali nei suvirškinti, nei įsisavinti net ir labai stipraus žmogaus organizmas. Tokio maisto neliečia net mirtinai alkani kenkėjai. Neįsisavintas krakmolas užkemša visus kraujotakos sistemos kampelius, todėl moterys ir serga mastopatija, krūties ir gimdos vėžiu, vyrai vis dažniau skundžiasi prostatitais, o visus iš eilės kerta kraujo ir limfos ligos, deja, ir piktybinės. Be to, krakmolo žmogui reikia tik tiek, kad būtų kompensuotas cukraus poreikis (krakmolo organizmas negali įsisavinti, kasa turi 5-6 valandas įsitempusi darbuotis, kad paverstų krakmolą cukrumi, kurio… tiek daug mums visiškai nereikia). Geriausia pakeisti jį medumi: po 10-15 minučių jis jau bus kraujyje, organizmui nereikės šitiek darbuotis, o kiek meduje vitaminų – nė vienoje vaistinėje tokių nerasi. Aš manau, kad šiandien krakmolas yra mūsų žudikas Nr. 1.

 

Visi konservuoti produktai – daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis ir kiti.

Tai tėra komersantų išradimas, neturintis nieko bendra su mityba ir sveikata.

 

Visi gyvuliniai riebalai, margarinas, dirbtiniai riebalai.

 

Su šiais riebalais į organizmą patenka itin daug cholesterolio, kuris užkemša mūsų kraujagysles. O tokių riebalų deriniai – pikčiausias kraujagyslių naikintojas, luošinantis net jaunus žmones.

 

Visi dirbtiniai gėrimai, ypač gazuoti, pasaldyti.

 

Tai tiesiog sugadintas vanduo. Jie neduoda mūsų sveikatai nieko, nebent pridaro skylių skrandžiuose ir šeimos biudžete.

 

Kava, kakava, juodoji arbata, jei kasdien jų geriame daug.

 

Šie gėrimai sutrikdo medžiagų, ypač kalcio, apykaitą. Osteoporozė, osteochondrozė, neurozė, depresija bus Jums labai dėkingos už tokį svetingą šių tonizuojančių gėrimų priėmimą į organizmą.

 

Visi produktai, kuriuose yra maistinių mielių ir sodos.

 

Jie prisideda prie sklerozės vystymosi, pagreitina ir sustiprina onkologines ir kitokias sveikatos problemas. Rūgimas ląstelėse skatina vėžio vystymąsi.

 

Stiprūs komerciniai prieskoniai – actas, majonezas, ketčupas ir kitokie dirbtiniai, konservuoti prieskoniai, padažai.

Jie tik sustiprina uždegiminius procesus. O mes vartosime tik tokius, kurie juos gydo.

 

Ligoniams laikinai arba iš dalies atsisakyti: baltųjų ir raudonųjų gūžinių kopūstų (dėl žarnyno pūtimo), pupelių, žirnių, pupų (dėl tos pačios priežasties), raugintų kopūstų.

Onkologiniams ligoniams negalima valgyti šių vaisių: datulių, figų, rabarbarų, saldžių vynuogių, kokosų, negalima gerti dirbtinių iš vaisių pagamintų gėrimų.

Onkologiniams ligoniams smarkiai apriboti: mėsą, žuvį, kiaušinių baltymus, moliuskus, alkoholinius gėrimus.

Sunkiai sergantiems ligoniams visiškai jų atsisakyti 1-2 metams, kol sveikatos pagerėjimas nebus stabilus. Bet ir vėliau juos reikėtų vartoti labai saikingai, pagal autoriaus receptus, pateiktus skyriuje apie leidžiamus vartoti produktus.

Nevalgyti kvietinių, miežinių, ruginių kruopų košių.

Šiose košėse yra daug gleivių, todėl jos sunkina virškinimą ir kitų produktų įsisavinimą.

Nevartokite neaiškios kilmės aliejų. Galima vartoti tik šalto spaudimo saulėgrąžų, alyvų, kukurūzų aliejų.

Negerkite vandens iš čiaupo.

Pakeiskite jį mineraliniu vandeniu iš gręžinių (negazuotu), šulinio, šaltinio vandeniu.

Nevartokite jokių riebalų, išskyrus sviestą ribotais kiekiais (10-20 g per dieną).

Nevartokite cheminių konservantų ir nepirkite tokių produktų, kuriuose jų yra.

Nevalgykite džiovintų vaisių prieš tai parą jų neišmirkę, nepamirškite vandenį, kuriame juos mirkėte, išpilti… į kanalizaciją.

Nevalgykite abejotinos kokybės vaisių ir daržovių, jei prieš tai jų keletą valandų nepamirkėte vandenyje. Pavirkite juos penkias minutes, o tą vandenį išpilkite lauk. Jeigu kyla abejonių, kad vaisiai apdoroti cheminėmis medžiagomis, plaukite juos su soda, o po to kelioms sekundėms panardinkite į verdantį vandenį. Toks atsargumas padės Jums išvengti daugybės nemalonumų.

Nevalgykite grybų, netgi jų sriubų, jeigu esate sunkus ligonis. Jie labai sunkiai virškinami.

Nevartokite joduotos druskos (į maistą galima įberti tik žiupsnelį jūros kopūstų miltelių arba jūros druskos).

Jeigu sunkiai sergate, nevalgykite šviežių ir virtų burokėlių. Galima gerti tik jų sultis, sumaišytas su kitomis rūgščiomis sultimis.

 

Dažniausiai, kai baigiu vardyti sunkiems ligoniams (taip pat ir sergantiems visų rūšių onkologinėmis ligomis) nepageidautinus produktus, beveik visiems pacientams iš nuostabos nukąra žandikaulis, akys iššoka kaip žuvims, ištrauktoms iš gilaus tamsaus duburio, ir jie tesugeba tragiškai išlementi: “Viešpatie, tai ką tada valgyti – juk jau nieko galimo nebeliko!..” Taip, kaip žmogui man tikrai gaila šių pacientų. Į kokią būties neišmanymo prarają nubloškė juos politizuotas kelių kartų gyvenimas? Jie nė neįtaria, jog ištisus šimtmečius gyvena pagal Velnio įstatymus, o sveikatos kažkodėl visada prašo… Dievo…! Paradoksalu, bet faktas, tragiškas faktas…

Matyt Aukščiausiajam palaiminus man tenka kartoti Jėzaus Kristaus žodžius (“Jėzaus Kristaus Sandoros Evangelija pagal mokinį Joną”): Iš tiesų sakau jums: žmogus – tai Motinos Žemės sūnus. Iš Jos žmogaus sūnus gauna kūną savo, ir naujagimio kūnas auga, žindomas savo Motinos. Iš tiesų sakau jums: jūs ir Motina Žemė yra viena. Ji yra jumyse, o jūs – Joje. Iš Jos jūs gimėte, jūs gyvenate iš Jos, ir į Ją sugrįžtate. Todėl laikykitės Jos dėsnių, nes gi niekas ilgai negyvens, nesidžiaugs kiekviena akimirka, jeigu negerbs Motinos savo ir nesilaikys Jos dėsnių.

… Iš tiesų sakau jums, jeigu nors kartą nusi­žengsite bent vienam Jos dėsniui, jeigu nors kartą pakenksite savo kūnui, tai neišvengiamai būsite nubausti, ir bus verksmo ir dantų grieži­mo. Sakau jums: kol nepradėsite laikytis mūsų Motinos dėsnių, niekaip negalėsite išvengti mir­ties”.

Tad ką gi siūlė valgyti žmonėms mūsų Mokytojas? Jis sakė: “Maitinkitės tuo, kas yra ant Dievo stalo: medžių vaisiais, grūdais ir naudingomis žolėmis, galvijų pienu ir bičių medumi. Bet koks kitas maistas – Šėtono darbas, jis užtraukia nuodėmę, ligas ir mirtį. O gausus maistas, kurį jūs randate ant Dievo stalo, suteiks jūsų kūnui jėgų ir jaunystės, ir liga nepalies jūsų...”

Mielieji mano skaitytojai, tai ne dieta, kaip sako ir galvoja daugelis. Tiesiog žmogus nuo to laiko, kai Aukščiausiasis jį sukūrė, yra užprogramuotas Žmogiškajai mitybai daržovėmis, vaisiais, uogomis, šaknimis, grūdais (nevalytais), riešutais, sėklomis, pienu vaikystėje, medumi. Visos kitos dirbtinio maisto rūšys, gyvulinės kilmės produktai lemia daugybę ankstyvų ligų.

Dabar yra ir vadinamoji gydomoji mityba, bet ji negali būti ilgalaikė (tai labiau pasakytina apie pieną ir jo produktus), o tuo labiau nuolatinė.

 

Kaip taisyklingai maitintis

 

  • Mielieji mano skaitytojai, atminkite, jog daugiau kaip 70% susirgimų

vėžiu galima būtų išvengti pasitelkus taisyklingą Žmogiškąją mitybą. O kitų ligų sumažėtų net 90%.

 

  1. Onkologiniams ir kitiems sunkiems ligoniams (ypač po infarkto, insulto,

paralyžiaus ir t.t.) būtina 1-2 metams visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės produktų.

  1. Ne tokiems sunkiems ligoniams reikia įsidėmėti keletą taisyklingo baltymų

vartojimo taisyklių.

 

Baltymai – tai:

 

- mėsa ir mėsos produktai (I baltymų grupė)

- žuvis ir žuvies gaminiai (II baltymų grupė)

- pienas ir pieno produktai (III baltymų grupė)

- įvairių paukščių kiaušiniai (IV baltymų grupė)

- augaliniai baltymai (avokados, riešutai, saulėgrąžų, moliūgų, aguonų, linų, sezamo, burnočio ir kitos sėklos) (V baltymų grupė)

 

  • Pirmoji taisyklė: baltymus galima valgyti tik kartą per dieną.

 

Reikia visiems laikams pamiršti tą metą, kai rytais valgydavome riebią kiaušinienę, per pietus puškuodami šiaip ne taip įveikdavome didžiausią karbonadą, o vakare čepsėdami dorodavome keptą karpį, nuo kurio riebalai varvėdavo per smakrą iki pat alkūnių. Už visą tą “malonumą” dabar atėjo laikas mokėti – dažniausiai sveikata, o kartais ir gyvybe…

Fiziologiškai organizmas tiesiog negali viso to nei suvirškinti, nei įsisavinti. Mums atrodo, kad viskas, ko nesuvirškinam ir neįsisavinam, patenka į tualetą, o iš tikrųjų taip tik suteikiame daugiau darbo daktarams ir karstadirbiams.

 

  • Antroji taisyklė: kiekvienos rūšies baltymus reikia vartoti atskirai ne tik tą

dieną, bet ir skirtingomis dienomis. Vadinasi, jeigu pirmadienį suvalgėte gabalėlį troškintos mėsos, tai antradienį jau reikėtų valgyti gabalėlį troškintos žuvies, trečiadienį – naminės varškės su liesa grietine, ketvirtadienį – minkštai virtą kiaušinį arba lengvą omletą. O onkologiniams ligoniams geriausia būtų 1-2 kiaušinio trynius išplakti su 1% riebumo pienu ir vienu mauku išgerti. Jie šitaip gali daryti ir 3-4 kartus per savaitę, ypač tie, kurių kauluose jau išplitusios metastazės, nes jų organizmui reikia labai daug vitamino D. Todėl iš riebalų jiems galima vartoti tik natūralų kaimišką sviestą. Parduotuvėje pirktas sviesto, augalinių riebalų ir kitokių priedų mišinys, vadinamas sviestu, geriausiu atveju yra nemokšiškumo viršūnė, blogiausiu – nusikaltimas, nes jame esančios į cholesterolį panašios medžiagos smarkiai užkemša kraujagysles.

Penktadienį reikėtų vartoti tik augalinius baltymus. Onkologiniams ligoniams labiausiai tinka lęšiai su dideliu kiekiu svieste patroškintų svogūnų. Jiems apskritai reikėtų valgyti daug svogūnų sriubos, orkaitėje keptų svogūnų galvučių.

Šeštadienį ir sekmadienį reikia apsieiti visai be baltymų. Galima valgyti ir troškintas daržoves, ir košes, ir vaisius, gerti sultis, žolių nuovirus, o nuo baltymų… ilsimės ir leidžiame organizmui pabaigti juos virškinti ir pašalinti tai, kas neįsisavinta.

 

  • Trečioji, auksinė, taisyklė: baltymus reikia vartoti be krakmolo. Tai yra be

duonos, be košės, be bulvių. Tiktai su žaliomis salotomis arba troškintomis daržovėmis. Reikia įsidėmėti, kad organizmas gali gerai (t.y. nekenkdamas sau) įsisavinti baltymus tik tada, kai yra pakankamas vitamino C kiekis. Remiantis tuo, galima užrašyti dar vieną taisyklę.

 

  • Ketvirtoji taisyklė: tinkamas mėsos ir žuvies patiekalų gaminimas ir

valgymas.

  • Niekada nesūdykite baltymų!

 

Skyriuje “Draudžiami produktai” mes jau kalbėjome apie tai, kad mėsos,

žuvies, sūrių ir kitų produktų negalima rūkyti, kepti, ilgai virti, kad negalima gerti iš jų išvirtų sultinių

Tai kaip gaminti?

Nencai, jakutai, čiukčiai ir kitos šiaurės tautos valgo labai daug mėsos ir riebalų, bet… be druskos. Mėsos ir žuvies jie niekada nevirdavo, nekepdavo, o valgydavo užšaldytą žalią. Todėl šių tautų žmonės ištisus amžius nesirgdavo ir pragyvendavo per 100 metų. Tapę “civilizuotais” jie irgi pradėjo maistą sūdyti, virti, kepti ir… vidutinė jų gyvenimo trukmė staiga sumažėjo iki 33 metų! Pas mus aritmetika kitokia: beveik kas antras žmogus serga onkologine arba kokia nors kita nepagydoma liga… O vidutinė gyvenimo trukmė irgi vos per 50 metų. Tad susimąstyti yra dėl ko. O mąstant reikėtų kai ką prisiminti.

Mūsų protėviai mėsą kepdavo laužo ugnyje ant iešmo – be druskos, prieskonių, riebalų. Ir valgydavo ją be košių, bulvių ir duonos. Todėl ir gyvendavo per 100 metų. Mums, ligotiesiems, irgi reikia ją šitaip valgyti.

Norėčiau pasidalinti su Jumis šeimyniniu mėsos ir žuvies paruošimo receptu. Taip pagaminti patiekalai mažiausiai kenkia organizmui.

Nerekomenduoju valgyti kiaulienos ir jautienos, netgi veršienos ir avienos. Kiauliena labai riebi. Be to, kiaulienos skonis nesiskiria nuo… žmogienos. Todėl musulmonai jos ir nevalgo. Jie įsitikinę, kad visų mūsų ligų priežastis – “giminiškoje” kiaulienoje. Mokslininkai tokiai teorijai neprieštarauja. Jautienoje slypi dar daugiau problemų, negu jų turi pats valgytojas, tad neverta gausinti jomis savo bėdų. Duok, Dieve, mums savąsias suvokti ir su jomis susidoroti!

 

Beveik nekenksmingos mėsos ir žuvies receptas:

 

Geriausia mėsa – neriebi: vištiena, kalakutiena, triušiena, nutrijos mėsa.

Venkite: žąsienos, antienos, žvėrienos.

Geriausia žuvis – riebi: karpis, upėtakis, lašišinės žuvys, šamas, vėgėlė, ungurys ir kt.

Mėsos (žuvies) gabalą reikia pamirkyti marinate, paruoštame iš vandens ir citrinų sulčių (lygiomis dalimis), pridėjus svogūnų, česnakų, lauro lapelių, kvapnių prieskonių pagal savo skonį ir sezoną, tačiau… nė gramo druskos. Marinuoti 24 valandas.

Druska trukdo virškinti ir įsisavinti mėsą ir kitokius baltymus.

Paskui mėsos (žuvies) patiekalą jau galima gaminti. Galite pasirinkti vieną iš variantų:

  1. suvynioti į foliją kartu su citrinos, pomidoro, svogūno, obuolio

griežinėliais, paprikos, saliero šaknies gabalėliais, trupučiu imbiero ir kt. Troškinti orkaitėje. Valgis bus puikaus skonio, skleis malonų kvapą ir… bus lengvai įsisavinamas.

  1. paruošti lygiai taip pat su daržovėmis ir kepti grilyje.

  2. ant iešmo kaip šašlyką sumauti mėsos (žuvies) gabalėlius pakaitomis su

daržovėmis. Svarbu, kad kepdami nesudegintumėte ir neperdžiovintumėte. Verčiau tegul bus šiek tiek neiškepę, negu per daug suskrudinta.

Taip paruoštą mėsą ar žuvį reikia valgyti su didelėmis vitamino C dozėmis – šviežių daržovių salotomis arba troškintomis daržovėmis.

Dar kartą primenu: sunkiems onkologiniams ligoniams, žmonėms, sergantiems sąnarių ligomis, ligoniams po insulto, infarkto, paralyžiaus ir kitų sudėtingų ligų primygtinai patariu 1-2 metus visiškai nevartoti jokių gyvulinės kilmės produktų. Juos reikia pakeisti augaliniais baltymais, avižų kisieliais iš avižų grūdų (apie juos atskirai pakalbėsime vėliau).

 

  • Penktoji taisyklė: nevartoti baltymų daugiau kaip 5 kartus per savaitę.

Vadinasi, porą dienų galima valgyti viską, išskyrus baltymus. Reikia nuo jų “pailsėti” ir leisti organizmui pašalinti jų likučius.

 

Pieno baltymai, pieno produktai

 

Geriausia vartoti naminius pieno produktus: sviestą, pasukas, naminę varškę ir sūrį, liesą pieną, neriebią grietinę, jogurtą, kefyrą, biojogurtą, pasukas su citrinos sultimis. Šviežio pieno reikia visiškai atsisakyti!

Visus riebius ir stipriai pasūdytus sūrius užmiršti ilgam, o dar geriau – visiems laikams.

 

Kiaušiniai

 

Suaugusiems geriausia kasdien suvartoti po 1 arba 2 žalius kiaušinio trynius, vaikams – 1 trynį.

O žmonėms, sergantiems kepenų ar tulžies pūslės ligomis, reikia visiškai nevartoti kiaušinių trynių tol, kol jų sveikata akivaizdžiai pagerės. Vėliau galima atsargiai ir po truputį vėl pradėti juos vartoti.

1-2 trynius reikia suplakti su 150-200 ml lieso pieno. Baltymų geriau apskritai nevartoti.

 

Augaliniai baltymai

 

Į visas šviežių daržovių salotas reikėtų dėti avokados.

Baltyminiam maistui gaminti labai tinka lęšiai. Juos reikia virti kol suminkštėja, paskui grūstuvėliu sutrinti iš jų košę.

Susmulkinti kelias galvutes svogūnų ir atskirai su sviestu ir trupučiu vandens patroškinti, kol jie suminkštės ir pasidarys saldoki (tik jokiu būdu nekepinkite). Troškintus svogūnus sumaišykite su lęšių koše ir valgykite su šviežiomis arba troškintomis daržovėmis. Toks patiekalas – ir maistas, ir vaistas onkologiniams ligoniams.

Riešutus, įvairias sėklas patogu šiek tiek paskrudinti sausoje keptuvėje, o paskui smulkiai sumalti kavamale. Tokių miltelių galima berti į košes, salotas, maišyti su rūgščiomis sultimis ir gerti kaip kokteilį, o sumaišius su grikių miltais gaminti riešutų kotletus (sudrėkinus vandeniu).

Aš maišau tokių rūšių riešutus ir sėklas: graikinius riešutus, lazdynų riešutus (vietinius ir stambiavaisius), migdolus; saulėgrąžų, moliūgų sėklas, linų sėmenis, sezamo sėklas, aguonas.

 

Kruopų gaminiai, košės

 

Reikia vartoti tik trijų rūšių kruopas: avižas, ryžius, grikius. Visose kitose yra daug gleivių, jos sunkiai virškinamos, todėl geriau visai jų nevartoti.

Grikių neverta virti. Juos reikia truputį paskrudinti keptuvėje, paskui užpilti verdančiu vandeniu, indą apvynioti 6-8 sluoksniais laikraščių, šiltai pridengti ir palaikyti 5-8 valandas. Košė bus skani, biri, kvapni. Ją galima valgyti įdėjus kruopelę sviesto, šiek tiek troškintų svogūnų, neriebios grietinės ir t.t.

Ryžiai geriausiai tinka nevalyti, nešlifuoti, t.y. natūralūs rudi ryžiai.

Tiems, kurių sąnariuose kaupiasi druskos, ryžius pirmiausia reikėtų 5 paras pamirkyti vandenyje (vandenį keisti kasdien), paskui troškinti garuose pridėjus troškintų svogūnų ir morkų arba parą pamirkytų vandenyje džiovintų vaisių (vandenį, kuriame jie mirko, išpilkite lauk).

Jeigu vaisius patys džiovinote saulėje, t.y. be sieros ir rūkymo, vandenį, kuriame mirko vaisiai, galite gerti kaip kompotą.

Atskira kalba apie avižas.

Visiems be išimties sunkiems ligoniams, dėl įvairių priežasčių nusilpusiems žmonėms, po švitinimo ir chemoterapijos, po operacijų, sveikatos stiprinimo laikotarpiu po insulto ar infarkto tiesiog būtina vartoti įvairių rūšių avižų kisielius.

 

I variantas (tingiems vyrams)

 

Avižas sumalti kavamale arba mėsmale, užpilti vandeniu ir ant silpnos ugnies virti apie pusvalandį, kol konsistencija bus kaip kisieliaus. Jeigu reikia, galima papildomai įpilti vandens. Po to įdėkite 1 šaukštą medaus ir pavirkite dar 5 minutes. Paskui suvyniokite puodą į kelis sluoksnius laikraščių, apvyniokite pledu ir palaikykite 45 minutes. Perkoškite per sietą (marlę). Gerkite, kada norite ir kiek norite – kuo daugiau, tuo geriau – iki 1 litro per dieną.

 

II variantas (atkakliesiems)

 

Avižas persijoti, kad išsivalytų piktžolių sėklos ir kitokios priemaišos, perplauti. Subėrus į puodą užpilti vandeniu, kad būtų apsemta per 2 cm, virti kol suminkštės. Kai išvirs, vandenį nupilti atskirai. Avižas sumalti mėsmale, užpilti vandeniu, kuriame jos virė, ir įpilti dar šiek tiek vandens, o tada virti iki kisieliaus konsistencijos. Vėliau įdėti 1 šaukštą medaus ir pavirti dar 10 minučių. Perkošti dar karštą viralą. Gerti po 1 litrą per dieną bet kuriuo metu. Kuo daugiau ir ilgiau gersite, tuo geriau.

Tai ir maistas, ir vaistas, ir organizmo valymas, nes tai – Jūsų sveikata.

 

III variantas (sveikatos “profesionalams”)

 

Užvirinti nechloruotą vandenį (t.y. ne iš čiaupo), atvėsinti iki +40o C. Paskui tris ketvirčius 5 litrų talpos stiklinio arba emaliuoto indo pripilkite šio vandens, įpilkite 0,5 kg avižinių dribsnių, 5-9 šaukštus stambiai sumaltų avižų, įpilkite 0,5 litro kefyro, sandariai uždenkite dangteliu ir palaikykite 1-2 paras, kol prasidės tikras pienarūgštis rūgimas. Prie radiatoriaus šis procesas vyktų greičiau. Požymis, kad rauginti pakanka, yra kylantys rūgimo burbuliukai ir mišinio susisluoksniavimas. Paskui mišinį reikia pertrinti per kiaurasamtį, vis šiek tiek įpilant anksčiau pasiruošto vandens, intensyviai maišant. Maišyti reikia paspaudžiant, tarsi stengiantis pertrinti tirščius. Tą pertrintą skystį supilkite į atskirą indą, kuriame jį laikykite parą, kol susidarys du sluoksniai: apatinis – tirštos nuosėdos (avižų koncentratas), o viršutinis – švarus skystis. Viršutinį skystį reikia atsargiai nupilti ir laikyti, o apatinį sluoksnį galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip tris savaites. Avižų koncentratą, pagamintą su kefyru, galima naudoti naujos koncentrato porcijos užraugimui.

Kisielių reikia virti tame pertrinant nupiltame skystyje ne ilgiau kaip 5 minutes, paskui galima įdėti 1 šaukštą medaus ir pavirti dar 5 minutes. Kadangi kisielius pats yra rūgštus, tai tie, kurių skrandžio rūgštingumas yra sumažėjęs, gali gerti jį be medaus, o kiti – su medumi.

Pagal savo skonį galima į kisielių įdėti sviesto, prieskoninių žolelių, razinų, džiovintų abrikosų, įpilti truputį aliejaus ir t.t.

Geriausiai toks kisielius tinka pusryčiams, kaip valgis, po 150-250 ml, bet… reguliariai, kasdien. Tik tada pajusite žymius ir bendrosios, ir konkrečios savijautos pokyčius. Geriant šį kisielių išnyksta alergija, dingsta šlapimo ir lyties organų problemos, pagerėja širdies ir kraujagyslių būklė, skrandžio ir žarnyno veikla, geriau pradeda jaustis diabetikai, rimsta sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ir Alzheimerio ligų sukeltos problemos, psichinio pobūdžio problemos. Žmogus tampa švelnesnis, geresnis, aktyvesnis, judresnis, tarsi pajaunėja.

Jeigu sveikatos problemos rimtos, aš rekomenduoju tokį kisielių gerti po gurkšnelį kas 5-10-15 minučių visą parą (net naktį, jei dėl kokios nors priežasties kamuoja nemiga). Tada jo normą galima padidinti iki 1 litro per parą (ir daugiau, jeigu norite).

Kisieliaus veikimo spektras labai platus, aš išskyriau tik pagrindinius akcentus. Svarbiausia – organizmo valymas maitinantis! Kisielius grąžina energiją, ištvermę, darbingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, grąžina prarastą viltį, jį geriant pagerėja loginis mąstymas (sergančiųjų įvairiomis nervų ligomis, paralyžiuotųjų), o, kalbant plačiąja prasme, jis skatina Atgimimą.

Atrodytų, nieko nėra paprasčiau – košės, kisieliai, ir tiek… Pasirodo, ne! Visur slypi Kūrėjo išmintis, reikia tik neprarasti su ja ryšio.

 

Sakmė apie daržoves

 

Beveik visose sveikos mitybos rekomendacijose paprastai teigiama – valgyti daugiau daržovių, gerti jų sultis. Nepervirti. Štai, atrodytų, ir viskas. Sveikiems tarsi ir tiktų… Tačiau ligoniams, o ypač sunkiems ligoniams, to nepakanka. Dar kartą, jau kelintą iš eilės, pakartosiu: maistas gali atimti paskutinę sunkiai sergančiųjų sveikatą, paskutinę viltį pasveikti, nes visos jėgos skiriamos nereikalingo maisto virškinimui, o ką jau kalbėti apie jo įsisavinimą. Nesuvirškintas iki galo maistas pūva, dar labiau nuodydamas ir taip jau nusilpusį ligonį. Jį pykina, tąso, jis vemia. Žmogus viduriuoja, išmatos baisiai dvokia. Žarnyne susikaupia daug dujų, pilve nuolat kažkas rūgsta, jį išpučia, o išmatos tuštinantis išlekia lyg iš patrankos… O valgo, atrodo, vegetariškai, vien daržoves…

Bėda ta, kad pagal tokią “daržovių” dietą parinktame maiste yra daug sunkiai skaidomų pervirtų krakmolų: kruopų, bulvių, miltinių gaminių, daržovių, kuriose yra daug krakmolo ir sieros. Todėl sunkiai sergantiems ir onkologiniams ligoniams reikia atsisakyti: visų rūšių ankštinių daržovių, išskyrus ankštinius žaliuosius žirnelius; visų rūšių bulvių, taip pat ir saldžiųjų batatų; gūžinių baltųjų ir raudonųjų kopūstų, raugintų kopūstų. Riboti tokių daržovių vartojimą: briuselinių ir žiedinių kopūstų, žaliųjų salotinių kopūstų (kiniškų, gūžinių salotų), sėjamųjų petražolių.

Geriausia vartoti šias daržoves: cukinijas, aguročius, patisonus, moliūgus, morkas, iš kopūstų – kaliaropes, brokolius, garbanotuosius, žiedinius kopūstus, ropes, šparagines pupeles (ir žalias, ir geltonas, bet tik jaunas).

Šaknis: salierų, petražolių, pastarnokų.

Lapus: burokėlių, mangoldų (būtinai, jų reikia vartoti kuo daugiau).

Prieskonines žoles: petražoles, krapus, pankolius, melisas, raudonėlius, mairūnus, bazilikus, žiomenes, lofantą.

Prieskonines šaknis: ajero, imbiero, ciberžolės, kiaulpienių.

Prieskonines sėklas (grūdus): kardamoną, kalendrą, muskato riešutą.

Prieskoninius svogūninius augalus: svogūnus ir česnakus, patroškintus svieste – neribotais kiekiais.

Onkologiniams ligoniams būtina prieš valgį suvalgyti 1-2 galvutes svogūno, iškeptas orkaitėje (neluptas, tik švariai nuplautas ir nuvalytas – kaip bulves su lupenomis).

 

  • Sergantiems nesunkiomis ligomis ir, suprantama, sveikiems reikėtų valgyti

žalius ir troškintus topinambus (žiemines bulves, dar vadinamas bulvinėmis saulėgrąžomis).

  • Iš ankštinių daržovių labai tinka lęšiai. Jų sriuba visai skani, nors tamsus

sultinys ir atrodo nelabai patraukliai. Geriausia juos paruošti taip, kaip darau aš.

Lęšius virti kol suminkštės, vandenį nupilti, o iš lęšių grūstuvėliu sutrinti košę. Keptuvėje patroškinti svieste daug svogūnų. Troškinant įpilti karšto vandens, kad svogūnai nepradėtų skrusti, o tik gerai susitroškintų. Sumaišyti juos su lęšių koše. Ne tik skanu, bet ir puikus maistas, turintis daug augalinių baltymų.

Vadinamųjų “sojų mėsos” ir “sojų pieno”, pagamintų Europoje, niekam nerekomenduoju vartoti, nors jie ir labai reklamuojami. Vieni iš jų grūste prigrūsti gyvulinių riebalų ir kitokių kenksmingų priedų, kiti – pieno miltelių. Geriausia ir sojų mėsą, ir pieną pasigaminti patiems. Šia tema yra daug knygų, tad aš nesikartosiu.

Sojos naudingos toli gražu ne visiems, be to, geri tik Azijoje pagaminti “tofu” tipo sūriai. Bet sunkiems ir onkologiniams ligoniams šie produktai netinka.

Iš leidžiamų vartoti daržovių geriau virti ne sriubas, o gaminti daržovių mišinių troškinius. Daržoves reikia troškinti svieste, įpylus truputį verdančio vandens (3-4 mm ant dugno), kol jos bus pusiau išsitroškinusios, o paskui pabaigti troškinti orkaitėje. Pomidorą pavirti 5 minutes, nulupti odelę, pertrinti per sietelį, sumaišyti su daržovėmis ir labai trumpai patroškinti.

Kuo didesnės sveikatos problemos, tuo mažiau daržovėse turi būti druskos. Druską turėtų pakeisti pomidoro rūgštumas, citrinos rūgštis.

Yra ir kitoks troškinio gaminimo variantas – maišyti daržoves su virtais ryžiais. O “užkietėję” mėsėdžiai gali įdėti ir šiek tiek “mūsų” mėsos, bet tik dėl skonio ir kvapo, kad skrandis jos beveik nepajustų. Bet gamindami tokį troškinį niekada nepamirškit: sunkiems ligoniams mėsa, o ypač mėsos sultiniai, kenkia, siurbia paskutines jų jėgas. Vietoj sultinio geriau gerti įvairius sulčių mišinius pagal paskirtį, t.y. orientuojantis į konkrečią diagnozę. Apie tai galite paskaityti mano knygoje “Diagnozė – vėžys”.

 

Vaisiai ir jų patiekalai

 

Sunkiems ir onkologiniams ligoniams geriau visai atsisakyti: figų, datulių, saldžių vynuogių, bananų, rabarbarų, o taip pat visų pramoniniu būdu džiovintų, t.y. rūkytų ir apdorotų siera, vaisių. Tokių negraužia net alkanos kirmėlės…

Vaisius geriausia valgyti šviežius, bet galima ir šiek tiek patroškinti garuose (ypač tiems, kurių nesveika kasa). Į vandenį, kuriame verdate vaisius, niekada neberkite cukraus, neužvirinkite.

Prieš valgydami visus džiovintus “užjūrio” vaisius būtinai parą pamirkykite vandenyje ir nepamirškite to vandens išpilti lauk.

 

Ypatinga tema – vaisių ir uogų sultys

 

Mielieji mano pacientai, visiems bus naudinga žinoti, kad žmogaus organizmas gali ilgai ir sveikai gyvuoti silpnai rūgščioje terpėje.

Pavyzdys: ką tik gimusio kūdikio kraujo pH yra maždaug 7,45. Metams bėgant mažėja ir skrandžio sulčių rūgštingumas (nes mažėja fermento pepsino), ir kraujo rūgštingumas. Nuo to momento, kai organizmo terpė aktyviai pradeda darytis šarminė, pradeda vystytis visokios virusinės (peršalimo) ligos, medžiagų apykaitos sutrikimo paskatintos ligos (sąnarių ir kt.), atsiranda nervinio pobūdžio ir kitokių problemų. Tokioje aplinkoje aktyviai vystosi grybelių sukeltos ligos, polipai, cistos, fibromos, miomos, papilomos, kandilomos. O paskutinis etapas – onkologija…

Mes mirštame, kai skrandžio rūgštingumas mažesnis už 0, o kraujo – mažesnis už 5,0!

Iš čia išvada: rūgšti terpė – sveika terpė!

Kraujyje yra ¼ organizmo neląstelinio skysčio, kurio reakcija yra silpnai šarminė. Jeigu organizmo šarmingumas ir toliau didėja, peržengdamas leistinas ribas, susidaro kalcio nuosėdos, kurios kaupiasi audiniuose kaip nuoviros arbatinyje ar puode. Ką mes darome su tomis nuoviromis? Viriname parūgštintą vandenį, ir nuosėdos ištirpsta. Tą patį reikia daryti ir organizme – parūgštinti kraują. Reguliariai tikrinkitės kraujo rūgštingumą kraujo tyrimų laboratorijoje ir laiku imkitės priemonių, reguliuokite jį į vieną ar kitą pusę.

Atminkite, jei kraujo ir šlapimo reakcija šarminė ir organizme trūksta kalcio, prasideda tokios sveikatos problemos:

  • Nuolatiniai galvos skausmai

  • Lėtinis haimoritas

  • Aukštas kraujospūdis

  • Nutukimas

  • Lėtinė angina

  • Nuolatiniai persišaldymai

  • Nuolatinis nuovargis

  • Neuralgija

  • Galvos svaigimas (skambėjimas, ūžimas, šnypštimas, triukšmas ausyse)

  • Oda nemėgsta šarminės muilo ir šampūno reakcijos. Naudokite natūralias

priemones – pieną, suplaktą kiaušinį, prauskitės tiesiog vandeniu.

  • Protinis darbas, tvarkymasis namuose skatina šarminę organizmo reakciją.

  • Pasivaikščiojimas miške, kalnuose, karšta vonia (sauna) skatina rūgštinę

organizmo reakciją.

  • Kvietinių miltų gaminiai, sausainiai, pyragai, keksai, spurgos, pyragaičiai,

cukrus (visuose gaminiuose) skatina šarminę organizmo reakciją.

Geriausiai kraują rūgština: spanguolių sultys, putinų, bruknių, šaltalankių,

granatų, ananasų, greipfrutų, rūgščių obuolių sultys (natūralios, o ne konservuotos!). Jas geriausia gerti po gurkšnelį valgio metu, per dieną išgerti iki stiklinės sulčių.

Labai naudingos šios sultys: mėlynių, girtuoklių, juoduogio šeivamedžio.

 

  • Sergant onkologine liga galimas ir toks “avarinis” variantas: reikia gerti

“gyvąjį vandenį” ir jame gaminti visą maistą tol, kol kraujo ir šlapimo pH nebus tokie, kokie turėtų būti. Beje, kraujo pH patogu matuoti firmos “MERCK” lakmuso popierėliais. O tokio “gyvojo vandens” galima pasiruošti patiems naudojant Lietuvoje gaminamą aktyvatorių.

  • Atminkite: jodas – vienas iš geriausių organizme vykstančių oksidacijos

reakcijų katalizatorių. Trūksta energijos – vadinasi, trūksta jodo! Visais atvejais reikia vartoti obuolių actą: 1-2 šaukštelius įpilti į stiklinę vandens, įdėti pagal skonį medaus ir įlašinti 1 lašelį jodinolio (liugolio).

Pirmasis požymis, rodantis, jog organizmas prisisotino jodo, - atsiranda daugiau gleivių nosyje. Tad nepersistenkite, nes jodo perteklius irgi kenksmingas!

 

Įvairūs gėrimai

 

  • Geriausias gėrimas žmogui – švarus vanduo iš gilių gręžinių ar šaltinių.

Tiktai tokį vandenį verta gerti sveikiems žmonėms, o tuo labiau ligoniams. Jeigu tokio neturite, naudokite tirpsmo vandenį, t.y. užšaldytą ir ištirpintą. Apie šio vandens paruošimą galite pasiskaityti mano knygoje “Viskas apie vandenį”.

Žmogus – tai įvairiose būsenose esančio vandens visuma, įsprausta į 2,5 m2 odos maišą… Mūsų Žemė – toks pat gyvas organizmas, kaip ir Žmogus, tik vandens ir “odos” (sausumos) joje daugiau. Kokia vandens kokybė, tokia ir žmogaus kokybė, t.y. jo sveikata.

  • Antroji vieta pagal reikšmę ir įtaką žmogaus gyvenimo kokybei tenka

daržovių, vaisių, uogų, žolių sultims. Jose jau yra to “tirpsmo vandens”, tad organizmui nereikia eikvoti laiko ir energijos joms suvirškinti ir įsisavinti. Sultys – tarsi savotiški gatavi vaistai.

Onkologiniams ligoniams ypač rekomenduojamos burokėlių sultys (prieš geriant jas reikia 8 valandas palaikyti šaldytuve, kad išgaruotų lakūs nuodai – tujonas), morkų sultys, apelsinų ir citrinų sulčių mišinys, kitokios rūgštingumą didinančios sultys, apie kurias mes jau kalbėjome.

  • Negalima gerti jokių dirbtinių, pasaldytų “gėrimų”. Atminkite, kad įvairūs

cukraus pakaitalai, saldikliai – dar kenksmingesni už patį cukrų.

  • Negalima gerti arbatos ir kavos, nesvarbu kiek kofeino jose bebūtų.

  • Negalima gerti svaigiųjų gėrimų.

  • Leidžiama gerti tik sausą raudonąjį vyną. Jis malšina kaulų skausmus

(sergantiems onkologinėmis ligomis) ir stabdo metastazių susidarymą juose. Per dieną valgant galima išgerti nuo 50 iki 200 ml raudonojo vyno.

  • Sunkiems ligoniams gerti daug vandens ir valgyti sriubas – per didelė

prabanga. Geriau gerti sultis, žolių nuovirus ir viską, kas padėtų pasveikti.

  • Ligoniai, kuriuos vargina skysčių kaupimasis įvairiuose organuose, turi

apskritai atsisakyti vandens gėrimo be reikalo. Jiems geriau gerti tik vaistažolių nuovirus ir sultis, bet… po mažą gurkšnelį kas 5 minutes. Toks gėrimas ne tik neskatina vandens kaupimosi, bet ir padeda pašalinti jau susikaupusį.

Prieskoniai ir maisto papildai

 

Leidžiami šie prieskoniai ir maisto papildai, su sąlyga, kad juose nėra druskos, konservantų ir kitokių “pagerinančių” priedų:

 

Lauro lapai

 

Retkarčiais, kai skauda kepenis ir sąnarius, reikia išsivirti tokio nuoviro:

100-150 lauro lapų užpilti 0,5 litro švaraus vandens, įdėti 250 g medaus ir virti, kol liks pusė vandens. Gerti vieną kartą per dieną, geriausiai vakare. Po to būtinai reikia bent pusvalandį pagulėti.

 

Juodieji pipirai – retkarčiais, po 1 žiupsnelį.

 

Česnakai (dėti į maistą, daryti spiritinius antpilus, maišyti su maltomis citrinomis, gaminant įvairius troškinius jie visada tinka).

 

Įvairios sudėties ir paskirties vaistažolių arbatos.

 

Medus (geriausia – 1-2 šaukšteliai per dieną).

 

Citrinų sultys ir kitokios rūgščios sultys – kiek leidžia skrandis.

 

Specialus majonezas pagal autorinį mano receptą (žr. patiekalų receptų skyriuje).

 

Muskato riešutai ypač tinka tiems, kurios vargina į tromboflebitą panašios problemos, kurių sutirštėjęs kraujas. Padeda geriau įsisavinti maistą, įveikti su šlapimo nelaikymu, lytiniu silpnumu susijusias bėdas.

 

Imbieras skatina organizmo atjaunėjimą, mirusių ląstelių pašalinimą, ląstelių regeneraciją. Tai puikus stimuliatorius ir universalus vaistas nuo daugelio ligų, taip pat ir nuo onkologinių. Reikia pasigaminti spiritinio imbiero antpilo: ant 100 g imbiero užpilti 0,5 litro degtinės, palaikyti 3 savaites, kad pritrauktų. Gerti po 30-40 lašų tris kartus per dieną prieš valgį.

 

Ciberžolė – puikiausias natūralus antibiotikas. Ji ne tik valo kraują, bet ir skatina naujų kraujo ląstelių susidarymą. Ciberžolė reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda įsisavinti baltymus.

 

Varnalėšų šaknys – efektyviai kraują ir limfą valanti priemonė. Jos padeda pašalinti užsikimšimus, patinimus, toksinus. Varnalėšų sėklos veikia kaip stipriai šlapimo išskyrimą skatinanti priemonė, valo smarkiai apnuodytą kraują, gydo bet kokius kolitus. Varnalėšos padeda organizmui atjaunėti, žmogus atsikrato pykčio, agresyvumo, pasipūtimo.

 

Kardamonas – vienas iš geriausių ir saugiausių virškinimo sistemos stimuliatorių. Jis padeda varginamiems nervinės kilmės sutrikimų, stabdo vėmimą, raugėjimą rūgštimi ir bet kokį kitokį raugėjimą.

 

Ajerai – puiki priemonė, padedanti atjaunėti smegenims ir nervų sistemai. Ši žolė geriausiai veikia protą ir geriausiai tinka gydyti užgulusią nosį bei polipus (tačiau mažomis dozėmis!).

 

Bazilikas suteikia Dieviškąją apsaugą, valo aurą, stiprina imuninę sistemą, nervinius audinius, gerina atmintį. Tai efektyvi prakaitavimą skatinanti ir karščiavimą malšinanti priemonė.

 

Gvazdikėliai padeda sušilti ir dezinfekuoja limfos sistemą (kelia kraujospūdį ir… gerina potenciją).

 

Kalendra. Šviežias kalendrų sultis tinka gerti po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną sergant alergija, šienlige, atsiradus odos išbėrimų. Panašių savybių turi kutinas ir pankoliai.

 

Cinamonas – efektyvi kraujotakos stiprinimo ir reguliavimo priemonė. Stiprina širdį, sušildo inkstus, malšina nuo įtampos pavargusių raumenų skausmą, dantų skausmą.

 

Raudonieji pipirai efektyviai stabdo kraujavimą, todėl juos galima vartoti tada, kai reikia sustabdyti ūmų kraujavimą. Jie ypač gerai naikina toksinus storojoje žarnoje. Įsidėmėkite: jų negalima vartoti ilgai.

 

Sezamas – tonizuojanti ir jauninanti priemonė liesiems žmonėms. Sezamas stiprina kaulus ir dantis.

Jeigu į sezamo aliejų įbersime truputį kamparo, kardamono ir cinamono miltelių, tai jame suvilgytas kompresas padės nuo migrenos ir galvos svaigimo. Kasdien galima suvalgyti iki 30 g sezamo sėklų.

 

Kadagių uogos – viena iš geriausių diurezę skatinančių priemonių. Šios uogos švarina aurą ir dvasią, nes jos padeda ne tik sunaikinti atsparias bakterijas, bet ir pasipriešinti neigiamam astraliniam poveikiui.

 

Pipirmėtės – stimuliuojanti, skatinanti dujų pasišalinimą iš organizmo, nervus stiprinanti ir skausmą raminanti priemonė. Tinka persišaldžius, karščiuojant, kai skauda gerklę, ausį, sergant laringitu, sutrikus virškinimui. Ramina sudirgusius nervus, malšina galvos skausmą, palengvina skausmingas menstruacijas.

 

Kiaulpienės. Svarbiausias jų poveikis – toksinų pašalinimas. Jos ypač tinka krūtinės ir krūtų ligomis (cistomis, o taip pat ir vėžiu) sergančioms moterims, maitinančioms motinoms, kurioms trūksta pieno. Kiaulpienės gerai gydo pūliuojančias žaizdas, tinimus, patinusius limfmazgius. Jos valo kepenis ir tulžies pūslę. Kiaulpienės – geriausias pasaulyje organinio magnio šaltinis. Jų žieduose yra daugiau lecitino, negu išgirtosiose sojose… Kiaulpienei jau seniai reikėjo pastatyti paminklą, o mes už jų ištikimybę atsilyginame joms… chemikalais.

 

Petražolės. Inkstams ir gimdai stiprinti kasdien gerti šviežias petražolių sultis – po 2 šaukštelius per dieną.

Petražolės pagreitina menstruacijas, švelnina priešmenstruacinius simptomus (spazmus ir galvos skausmus), padeda išvengti skysčių kaupimosi pilvo ertmėje, kojose ir krūtinėje, tirpdo druskas tulžies pūslėje ir inkstuose. Petražoles geriausia derinti su vaistine piliarože (ne taip dirgina inkstus).

 

Pankoliai. Pankolių sėklos ramina nervus ir gerina mąstymą. Be to, tai viena geriausių virškinimą reguliuojančių priemonių. Sėklas reikia šiek tiek paskrudinti ir vartoti po 1 šaukštelį po valgio.

Geras toks derinys: pankoliai + kutinas + kalendra. Jis padeda ir senoliams, ir vaikams – ramina spazmus, skatina dujų pašalinimą iš organizmo.

 

Juodieji pipirai gydo dilgėlinę, rožę ir kitokius odos uždegimus. Juos reikia palaikyti valandą lydytame svieste ir tepti pažeistas vietas.

Juodieji pipirai su medumi – efektyvi atsikosėjimą skatinanti priemonė, padeda pašalinti susikaupusias gleives ir kitokias išskyras.

Jeigu skauda galvą arba vargina epilepsijos priepuoliai, lydytu sviestu su pipirais reikėtų gausiai tepti nosies gleivinę.

 

Šalavijai – puiki prakaitavimą (ypač nakties metu) skatinanti priemonė. Jie padeda pašalinti nosyje ir plaučiuose susikaupusį gleivių perteklių, mažina seilėtekį, slopina laktaciją ir spermos išsiskyrimą. Šalavijai įdomūs tuo, kad “išvalo” iš galvos perdėtas emocijas, padeda pasiekti ramybės ir aiškumo būseną, slopina pernelyg audringus troškimus ir aistras.

 

Plačiau apie kitus augalinius maisto papildus dar kalbėsime.

 

  • Daug ligonių teiraujasi, kokius riebalus, aliejus vartoti, ką reikėtų rinktis –

augalinės ar gyvulinės kilmės produktus.

 

Riebalų, aliejų vartojimas

 

Draudžiama vartoti: gyvulinės kilmės riebalus, bet kokios rūšies ir kokybės margariną, kitokius dirbtinius riebalus.

  • Draudžiama kepti, troškinti ir virti visuose riebaluose ir aliejuose.

  • Daržoves galima troškinti tik su kaimišku lydytu sviestu. Parduotuvėje

pirktas sviestas – tai augalinių ir gyvulinių riebalų mišinys su daugybe priedų (vadinamosios “baltymų masės”) ir įvairios paskirties konservantų, skonį ir kvapą gerinančių priemaišų. Tai jau ne sviestas, o…

  • Kaip teisingai gaminti lydytą sviestą (Rytuose jį vadina “Gi” – gydomasis

sviestas). Natūralų nesūdytą sviestą reikia kaitinti ant vidutinio stiprumo ugnies apie 15 minučių. Sviestas ištirps ir pradės virti. Jam verdant paviršiuje atsiras putų. Jų nenugriebkite, nes jos turi gydomųjų savybių. Jeigu kartais lydytumėte parduotuvėje pirktą sviestą, putas būtinai reikia nugriebti. Po 15 minučių sumažinkite ugnį. Sviestas įgaus geltonai auksinę spalvą, o jo kvapas bus panašus į spragintų kukurūzų. Sviestas gatavas, jeigu įlašinus į jį keletą lašų vandens jie pradeda spragėti. Leiskite jam šiek tiek atvėsti, o paskui per koštuvą supilkite į tinkamą indą. Sviestą “Gi” galima laikyti ir šaldytuve, ir tiesiog kambario temperatūroje. Toks sviestas ne tik sustiprina visų rūšių energiją, skatina virškinimo procesą ir fermentų darbą organizme, bet ir nedirgina virškinamojo trakto ir kepenų.

Dėmesio! Jis neužteršia kepenų, kaip kitų rūšių sviestas ir riebalai, o suteikia joms jėgų. Šis sviestas – puiki jauninanti, protą, smegenis ir nervų sistemą tonizuojanti priemonė.

Sviestas “Gi” gana efektyvus sergant subtiliųjų audinių, nervų sistemos ligomis, sutrikus psichikai ir daugeliu kitų atvejų.

Gaminant tokį sviestą galima įdėti ajerų šaknų, granatų žievelių, jazminų, saldymedžio, česnakų.

  • Kukurūzų aliejus – geras rūgšties šaltinis, nes jis keičia šarminę organizmo

reakciją į rūgštinę. Be to, jame yra daug vitamino E.

  • Alyvų, sezamo ir saulėgrąžų aliejus reikia vartoti šaltus su salotomis,

košėmis, gaminant dietinį majonezą. Vartokite tik šalto spaudimo aliejus.

Kitų rūšių aliejų vartoti nereikėtų.

 

Vitaminų ir mineralų vartojimas

 

Labai gaila, bet šiais laikais ne tik miestiečiai, bet vis dažniau ir kaimų žmonės valgo pramoniniu būdu apdorotus produktus. Kadangi pramonė “išvalo” iš jų apie 80-90% fermentų, vitaminų ir mineralų, juos organizmas gerokai sunkiau virškina ir įsisavina. Būtent todėl sunkiems ligoniams reikia stengtis vartoti kuo daugiau produktų, kurie tėra minimaliai apdoroti namų sąlygomis.

Sveikieji ir turintys menkų sveikatos problemų dar turi laiko grįžti prie Žmogiškosios mitybos ir, valgydami sveiką, natūralų maistą, papildyti trūkstamą vitaminų bei mineralų kiekį. Sunkiems ligoniams dažniausiai to laiko pritrūksta, todėl tenka griebtis skubių priemonių: vartoti vitaminus ir mineralus maksimaliomis dozėmis, kad padidintų jų kiekį organizme “iki normos”. Šiuo atveju būtina tiksliai žinoti, kada juos vartoti ir kokios yra leistinos dozės.

 

  • Vitaminas A tirpsta riebaluose ir gali kauptis kepenyse, todėl jį reikia

vartoti 1 kartą per dieną, rytą.

Vidutinė paros dozė – 50 000 UI.

Maksimali dozė – 100 000 UI.

Vitamino A yra svieste (kaimiškame), morkose, žuvų taukuose, liesame piene,

špinatuose ir pomidoruose.

 

  • B grupės vitaminai

Tiaminas (B1) reikalingas normaliai angliavandenių apykaitai, ypač nervų

sistemoje. Jo trūkumas lemia raumenų silpnumą ir širdies nepakankamumą, nervų sistemos ligas. Tiamino yra neskaldytuose ir nešlifuotuose ryžiuose (ruduose ryžiuose), liesame piene, daigintuose kviečiuose ir alaus mielėse.

Riboflavinas (B2) reikalingas, kad ląstelės galėtų taisyklingai kvėpuoti. Lūžinėjantys nagai, sausos ir suskeldėjusios rankos ir lūpos rodo, jog šio vitamino organizmui trūksta. Riboflavino yra kiaušinių tryniuose, žaliose daržovėse, alaus mielėse, liesame piene.

Niacimidas (B3) skatina normalų virškinimo procesą, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį, palaiko visų audinių tonusą. Daug jo yra daigintuose kviečiuose, alaus mielėse.

Pantoteno rūgštis (B5) dalyvauja hemoglobino sintezėje ir cholesterolio skaidyme, ji būtina energijos gamyboje. Vitamino B5 yra brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, kiaušinių tryniuose, neskaldytose kruopose.

Piridoksinas (B6) – labai svarbus B komplekso vitaminas. Jis dalyvauja baltymų apykaitoje, imuninės sistemos medžiagos properdino sintezėje. Jis ardo virusus ir bakterijas. Jo stoka organizme sukelia nemigą, prislėgtą nuotaiką, dažną nuotaikų kaitą. Vitamino B6 yra žalumynuose, neskaldytose kruopose, alaus mielėse.

Biotinas (B8) – vitaminas, reikalingas augimui, fermentų, gerinančių virškinimą ir palaikančių organizme rūgščių balansą, sintezei. Deja, daugumos sunkių ir onkologinių ligonių organizme šis balansas yra smarkiai sutrikęs. Tokių žmonių oda būna riebi, o plonoji žarna, kuri ir turi gaminti biotiną, dažniausiai nesveika. Vitamino B8 yra neskaldytose kruopose, kiaušinių tryniuose, alaus mielėse.

Folinės rūgšties (B9) mūsų maiste dažniausiai nėra, nes ji suyra kulinariškai apdorojant maisto produktus. Be to, šiais laikais dažni emociniai ir psichiniai stresai trukdo šiai rūgščiai natūraliai gamintis žarnyne (sveikame…). Folinės rūgšties trūkumas sukelia sutrikimų chromosomų “ūkyje” ir anemiją. Jos yra burokėliuose (todėl sunkiems ligoniams ir reikia gerti 8 valandas pastovėjusias jų sultis), cikorijose, salotose, žaliuosiuose žirneliuose.

Kobalaminai (B12) – svarbiausias sveiko kraujo komponentas. Be jų žmogus pirmiausia ima jausti nuolatinį nuovargį (mes sakome – be priežasties), paskui pasireiškia anemija, galiausiai – onkologinės kraujo ligos… Bene daugiausia šio vitamino yra naminių vištų kiaušinių tryniuose.

Matote, ne be reikalo sunkiems ligoniams rekomenduojama 3-4 kartus per savaitę gerti šviežius kiaušinių trynius. O jeigu žmogaus kepenys ir tulžies pūslė sveiki – galima ir daugiau.

Dėmesio! Niekada negerkite B grupės vitaminų nevalgę!

 

Vitaminas D būtinas vėžiu sergantiems ligoniams, nes jis padeda įveikti kaulų navikus. Jo yra svieste ir tryniuose.

 

Ypač rimta kalba apie vitaminą C.

Šio vitamino organizmui reikia dėl daugybės priežasčių! Jis gyvybiškai būtinas normaliai apykaitai ląstelėse, būtent jis padeda organizmui atsikratyti įvairių šlakų, nuodų, riebalų ir cholesterolio pertekliaus ir t.t. Vitaminas C apsaugo organizmą nuo kenksmingų nitratų, kurių yra sūryje ir mėsoje, padeda pasisavinti geležį ir tirpinti cholesterolį, stimuliuoja ląsteles, gaminančias interferoną, kovojantį su virusinėmis infekcijomis.

Atminkite! Vitaminas C yra tirpus vandenyje ir organizme nesikaupia. Jeigu jis neįsisavinamas iškart, tai inkstai pasirūpina, kad jis būtų pašalintas su šlapimu.Todėl jį reikia gerti vienodais laiko tarpais visą dieną, kad būtume tikri, jog organizmas gauna jo pakankamai. Vitamino C beveik neįmanoma perdozuoti, jį galima vartoti maksimaliomis paros dozėmis, o onkologiniams ligoniams ir žmonėms, sergantiems sąnarių ir kitomis sunkiomis ligomis, - netgi didesnėmis už maksimalias dozėmis.

Prisiminkime: kalcio nuosėdos mūsų sąnariuose pradeda kauptis tada, kai organizmo reakcija pasidaro šarminė, o nuo rūgšties jos ištirpsta (kaip nuoviros arbatinyje). Šarminė kraujo ir šlapimo reakcija lemia daugelį pačių sunkiausių ligų.

Vitamino C vidutinė paros dozė – 1250 mg; maksimali paros dozė – 5-10 g. Bet yra žinoma atvejų, kai dozė buvo padidinta iki 20 g per parą, ir būtent ji išgelbėdavo žmones nuo deformuojančiojo poliartrito, onkologinių ligų, paralyžiaus ir t.t.

Jeigu būdavo nesveikas žmogaus skrandis, šios dozės buvo palaipsniui didinamos ir sulašinamos tiesiog į kraują. Būtent tokiems ligoniams itin svarbu vartoti tiek vitamino C, kiek leidžia organizmas. Vitaminas C yra išgelbėjęs ne vieną beviltišką diabetiką nuo kraujagyslių pažeidimų, aklumo, gangrenos.

Daug vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose ir žaliose lapinėse daržovėse.

 

Citrinos rūgštis

Citrinos rūgštis gerina kraujo takumą, “ištraukia” vandenį iš organizmo audinių. Būtent ji užkerta kelią trombų susidarymui, reguliuoja rūgščių balansą organizme.

Jos yra citrinose. Būtent todėl visiems sunkiems ligoniams aš ir rekomenduoju maksimalias jos dozes.

Be to, citrinose ir citrinos rūgštyje yra vitamino citrino (vitaminas P). Citrinas padeda kraujui tekėti pačiais smulkiausiais kapiliarais. Kai jo trūksta, kapiliarai užsikemša, tinsta kojos, čiurnos, pėdos.

Todėl jis labai naudingas ligoniams po paralyžių, insultų, infarktų, o taip pat tiems, kurių sutrikusi smegenų ir periferinė kraujotaka.

Maksimalios dozės – 3 šaukštai tirpalo.

 

Vitaminas E

Tai svarbiausias kovotojas su kancerogenais!

Jis lėtina senėjimo procesus, ir vyrų, ir moterų organizme skatina lytinių hormonų sintezę.

Atminkite! Nervų sistema be vitamino E negali gerai dirbti!

Jis skatina kūno audinių, raumenų skaidulų ir kraujagyslių atsinaujinimą, yra būtinas medžiagų apykaitoje ir ląstelių kvėpavime.

“Kepenų dėmės” senatvėje – vitamino E stokos arba nepakankamo įsisavinimo požymis.

Jo trūkumas organizme sukelia nevaisingumą, persileidimus.

Vidutinė paros dozė – 400 UI.

Maksimali paros dozė – 2200 UI.

Vitamino E yra šalto spaudimo aliejuose, daigintuose kviečiuose, neskaldytose kruopose.

Ir dar vienas svarbus mano pareiškimas. Svogūnų ir tikrojo margainio (Silybum marianum) sultyse yra medžiagos kvercetino (bioflavonoido), kuris veikia šimtus kartų stipriau už vitaminą E ir yra labai svarbus komponentas pačių sunkiausių bei vėžinių ligų gydyme ir profilaktikoje.

Margainis turi tokių ypatingų savybių, nes jis pasirinktinai kaupiasi kepenyse ir tulžies latakuose ir aktyviai padeda juos gydyti. Ypač daug margainio preparatų (geriausiai – sulčių) reikia vartoti sergantiems vėžiu prieš chemoterapijos bei švitinimo kursus ir po jų, nes šie preparatai apsaugo kepenis nuo ardančio tokio gydymo poveikio.

 

Jodo organizmui reikia nedidelio kiekio, bet jis reguliuoja skydliaukės, kuri gamina hormoną tiroksiną, darbą. Tiroksinas aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padėdamas joms naudoti deguonį ir iš gliukozės gaminti energiją. Trūksta jodo – trūksta energijos! Jeigu mitochondrijos negauna pakankamai jodo, ląstelės jaučia deguonies badą ir persijungia į rūgimo režimą. O rūgstanti terpė skatina greitą vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Jodas joduotoje druskoje – utopija. Aš neleidžiu vartoti jos sergantiems vėžiu. Geriau dideliais kiekiais vartoti laminariją (jūros kopūstus), obuolių sėklas, tokius augalus kaip paprastasis dagišius, dažinis prožirnis, feichojos vaisius ir kt.

Pagal specialius receptus galima vartoti jodinolį, mėlynąjį jodą arba į 300 g sauso raudonojo vyno įlašinti 1-3 lašus 3% jodo.

 

Geležis. Jos trūkumas organizme sukelia anemiją, nes šis mineralas padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams – eritrocitams.

Anemijos simptomai: dingęs apetitas, nuolatinis nuovargis, silpnas imunitetas.

Daug geležies yra abrikosuose, vyšniose, avietėse, žalumynuose, kiaušinių tryniuose.

Tinka gerti po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną geležies sulfato arba kvapiojo trijų geležies druskų mišinio.

 

Siera padeda organizmui atsikratyti įvairių nuodingų medžiagų ir yra puikus kuras energijos apykaitai ląstelėse. Kartu su jodu ji užtikrina gerą ląstelių kvėpavimą.

Sieros yra brokoliuose, briuseliniuose, žiediniuose kopūstuose, gūžiniuose baltuosiuose kopūstuose, kiaušinių tryniuose.

Ypatingais atvejais galima vartoti išvalytą medicininę sierą – po 500 mg 2 kartus per dieną. Pirmą kartą gerti rytą, antrą – prieš miegą. Geriausia 0,5 g sieros sumaišyti su sviestu. Tą ypač reikėtų daryti tiems, kurių nešvari oda (taip pat ir veido), dažnai vargina šunvotės.

 

Autoriaus rekomenduojamas pavyzdinis valgiaraštis

 

Pradedant bet kokį gydymą, pirmiausia reikia įsidėmėti keletą svarbiausių taisyklių:

  • Kruopščiai sukramtykite maistą.

  • Niekada nevalgykit daugiau negu norite.

  • Gaminkite maistą taip, kad išliktų kuo daugiau produktuose esančių

vitaminų ir mineralų.

  • Kiaušinių tryniai mano dietoje – svarbiausias vitaminų A, B2, B6, B12, D ir

E šaltinis. Bet juk juose daug cholesterolio? – susimąstys daugelis… Patikėkit, jeigu tiksliai laikysitės mano rekomendacijų, cholesterolis organizme nesikaups, nes tam trukdys labai didelės vitamino C dozės.

  • Niekada negerkite vidurius laisvinančių vaistų. Leidžiama gerti alyvų

arba kukurūzų aliejų – po 1 šaukštą 3 kartus per dieną valandą prieš valgį. Jeigu viduriai būna užkietėję nuolat, dozę galima padidinti dvigubai.

  • Laikydamiesi tokios dietos sveiki žmonės numeta šiek tiek svorio, o

ligoniai sveiksta, nes tam tikra dieta stimuliuojant virškinimo sistemos darbą iš organizmo pašalinami šlakai. Tokią dietą aš vadinu labai paprastai – Žmogiškasis maistas!

 

Visi kažkodėl kalba, kad reikia “atakuoti” vėžį… O aš raginu “atsitraukti”. ?! Norint žengti bent žingsnį pirmyn sprendžiant pačių sunkiausių žmonijos ligų problemas, reikia pirmiausia žengti du žingsnius atgal, t.y. grįžti prie Žmogiškosios mitybos pagrindų. Šiuolaikinės “maisto pramonės” spekuliacijos šia tema – nusikaltimas pirmiausia sau patiems, savo vaikams, savo ateičiai.

Kiek dar reikės ligų ir mirčių, kad žmonės pirmiausia suvoktų visą problemos rimtumą, o paskui ir sunaikintų šią išsigimimo chimerą? Gal jau atėjo laikas?..

plukes.jpg

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

  1. Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
  2. Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
  3. Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
  4. Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
  5. Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
  6. Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
  7. Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
  8. Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
  9. Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
  10. Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
  11. Skatina žarnyno veiklą.
  12. Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
  13. Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
  14. Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas  vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.