Tibeto lofantas

Raukšlėtalapis agastachis (Agastachys rugosa), Tibeto lofantas (Louphantus tibeticus). Tai reliktinis daugiavarpių šeimos augalas. Imunostimuliatorius.

Tibeto lofantas – puikus vaistinis medingas augalas, išskiriantis nektarą jau pirmaisiais augimo metais ir žydintis iki pat vasaros pabaigos, kai jau seniai būna pasibaigęs kitų medingų augalų žydėjimo metas. Medus iš jo nektaro turi gydomųjų galių. Lofanto reikšmė medicinoje yra dar didesnė nei bitininkystėje. Nuo neatmenamų laikų jį naudoja Tibete, apskritai Rytų tautos mano, kad lofantas yra labai stiprus biostimuliatorius, galintis varžytis su ženšeniu.

Biocheminių tyrimų duomenimis, jis yra galingas ilgalaikio poveikio imunostimuliatorius, kuriam prilygstančių augalų pasaulyje kol kas neatrasta. Kitaip nei ženšenis, jis švelniau ir ilgiau veikia organizmą, jo gydomosios savybės stiprėja palaipsniui ir trunka kur kas ilgiau. Didžiausias jo pranašumas yra tas, kad tiesiogiai veikdamas imuninę sistemą, jis verčia ją aktyviau stimuliuoti mūsų sekrecijos organus, vadinasi, ir stiprinti mūsų vidines apsaugos jėgas.

Koloidiniai tirpalai

Jie gali būti tik skysti, o jų įsisavinimas siekia 98% (organizmas įsisavina nuo 4 iki 40% tabletėse ir kapsulėse esančių veikliųjų medžiagų).

Koloidinius tirpalus sudaro labai mažytės dalelės‚ net 7000 kartų mažesnės už mūsų kraujo raudonuosius kūnelius eritrocitus. Kiekvienos koloidinio tirpalo dalelės krūvis yra neigiamas, o žarnyno epitelis turi teigiamą krūvį, todėl susidaro elektromagnetinis laukas, kuris koncentruojasi aplink žarnyno sieneles. Štai dėl to juos organizmas taip gerai įsisavina. Koloidinio tirpalo fizinės savybės panašios į organizmo skystąją terpę (kraują, limfą)‚ todėl ląstelės taip lengvai pasisavina jame esančias vaistines medžiagas. Vartojant koloidinius tirpalus palaikomos ir stiprinamos organizmo kompensacinės funkcijos; sėkmingiau įveikiamos ūmios ir lėtinės vidaus organų patologijos; gerokai sumažinamas vartojamų vaistų kiekis ir lengviau išvengiama jų šalutinio poveikio.

Daugiakomponenčiai vaistažolių mišiniai veiksmingesni už tuos, kuriuos sudaro tik keletas komponentų, o dar labiau – už vienos kurios nors vaistažolės preparatą.

KOLOIDINIS SIDABRAS – veiksminga natūrali antiseptinė priemonė, veikianti bakterijas, virusus ir grybelius. Rekomenduojamas, kai reikia aktyvinti nespecifinį imunitetą, taip pat kaip profilaktikos priemonė prieš virusines infekcijas. Patogeninė mikroflora netampa rezistentiška sidabrui. Sidabras‚ kuris preparate yra itin aktyvios koloidinės formos, - puikus antiseptikas; turintis labai platų veikimo spektrą – jis veikia daugiau nei 650 rūšių bakterijas! Kitaip nei antibiotikams, sidabrui neišsivysto atsparumas. Koloidinis sidabras ne tik kovoja su ligų sukėlėjais, bet ir padaro jų išskiriamus toksinus nekenksmingais, padeda atkurti pažeistus audinius, įveikti uždegimo sukeltus patologinius procesus. Ir niekada nepamirškite – lėtinis uždegimas dažnai virsta vėžiu...

JŪROS KOPŪSTAI (Laminaria saccharina)

Apie juros kopūstus nepelnytai mažai rašoma. Jūros dumbliai yra patys seniausi iš visų augalų: jiems jau apie 180 milijonų metų. Per šį laikotarpį jie sukaupė tokių medžiagų, kurių neturi arba labai mažai turi sausumos augalai.

Mes žinome, kad žmogaus organizmas sudarytas iš baltymų, riebalų ir angliavandenių. Be to, visuose kūno audiniuose, visose gyvose ląstelėse, ypač galvos smegenų bei nervų ląstelėse, fosfolipidai – viena iš riebalų atmainų.

Fermentuose, o taip pat daugumoje hormonų bei vitaminų yra azoto. O azotas žmogaus gyvenime yra be galo svarbus, užima vieną pirmųjų vietų (po deguonies). Organizmui jo labai reikia, nes per parą su šlapimu pašalinama daug šlapalo, kuriame yra azoto. Todėl geriausiai organizmui trūkstamą azotą kompensuoja jūros kopūstai, kurių kiekviename 100 g ekstrakcinių medžiagų pavidalu yra 45 g azoto.

Jūros kopūstuose yra itin daug tokių gyvybiškai būtinų elementų kaip bromas ir jodas. Bromo reikia smegenims, kad sklandžiai būtų reguliuojami jaudinimo ir slopinimo procesai. Jis ypač sustiprina slopinimą: čia ir slypi jo gydomasis poveikis nervų sistemai. Bromas reikalingas ir kai kurioms širdies bei kraujagyslių sistemos ligoms, opaligei, epilepsijai gydyti.

Daugiau nei pusė organizme esančio jodo kiekio yra skydliaukėje, kuri gamina hormoną tiroksiną. Būtent tiroksinas skatina oksidavimosi procesus, užtikrindamas organizmo atsparumą įvairiems mikrobams. Į žmogaus organizmą jodas patenka tik su jūros produktais – kitų kelių nėra. Tonoje džiovintų jūros kopūstų yra iki 5 kg jodo, kai tuo tarpu jūros vandenyje – tik 20-30 mg (tonoje).

Be bromo ir jodo, jūros kopūstai turi visą nepakeičiamų mikroelementų rinkinį, taip pat vitaminų A, B₂, B₃, B₆, B₁₂, C, D, E ir kitų, omega-3 tipo riebiųjų rūgščių, aminorūgščių, baltymų (0,9 g), natūralių polisacharidų (8,5 g). Energetinė 100 g virtų jūros kopūstų vertė – 5 kcal.

Nustatyta, kad jei ligoniai, kuriems lūžę ar įskilę kaulai, vartoja jūros kopūstus, kaulinis audinys greičiau sugyja – padeda kalcis, kurio daug yra jūros augaluose.

Jūros kopūstai nepakeičiami, kai sergama prieskydinės liaukos ir kasos ligomis, nes juose yra būtino kobalto ir nikelio. Juk būtent kasos veiklos sutrikimai ir sukelia cukrinį diabetą. Jūros kopūstuose yra ir antinksčiams būtino magnio, hipofizei reikalingų mangano ir chloro, lytinėms liaukoms – geležies.

Jūros kopūstuose yra geležies, vario, mangano, cinko ir aliuminio, taip pat ličio, berilio, boro, silicio, titano, molibdeno, fluoro, kurie pasižymi įvairiapusišku baktericidiniu poveikiu, taip pat ir tuo, kad užkerta kelią gripo, epideminio parotito, pūslelinės ir daugelio kitų virusų vystymuisi. Jūros kopūstai tiesiog nepakeičiami, kai sergama tromboflebitu. Kopūstų stiebai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, padidina fosfolipidų koncentraciją ir tuo pačiu apsaugo širdies kraujagysles nuo riebalų įsiskverbimo, saugo kepenis nuo riebalinės distrofijos. Taip išplečiamos periferinės kraujagyslės ir sumažėja arterinis kraujospūdis.

Jūros kopūstai gerai veikia širdies darbą: padidina širdies susitraukimų amplitudę, slopina auglių vystymąsi ir susilpnina radionuklidų įsiurbimą iš skrandžio ir žarnų.

Maisto grandine mikroelementai iš jūros augalų patenka ir kaupiasi jūros gyvūnų bei žuvų organizme, todėl žuvis, o ypač moliuskai, yra nepakeičiamas maisto komponentas. Beje, moliuskuose yra daugiau aminorūgščių, kurių organizmas pats negalima, negu raudonosiose žuvyse, o, pavyzdžiui, iš kalmarų buvo išskirtas priešvėžinis preparatas.

Štai kasdieninis japono valgiaraštis. Ketvirtadalį jo sudaro vandens augalai, dar 50% - kiti jūros produktai. Toks racionas nulemia ilgaamžiškumą. Neveltui daugelis japonų yra ilgaamžiai, o juk jiems teko pergyventi Hirosimos ir Nagasakio tragediją.

Kodėl taip smulkiai pasakoju apie jūros kopūstus? Nes jie gali padėti gydant ilgametę anemiją, skrandžio auglius ir mastopatiją. Aš pats beveik reguliariai juos vartoju. Tiktai bėda, kad perkant šį produktą konservuotą dažnai pasitaiko nešviežių, tai yra būna pasibaigęs vartojimo terminas. Todėl patarčiau pirkti sveriamus jūros kopūstus arba supakuotus jų miltelius.

Vartodami jūros kopūstus greitų rezultatų nesitikėkite. Reikia laiko, kad naudingos medžiagos susikauptų organizme.

Tiems, kurie jau paragavo jūros kopūstų ir nepajuto jokio malonumo valgydami neįprastą produktą, siūlau trijų salotų receptus. Gal jie padės jums pamėgti jūros kopūstus.

Šviežia tarkuota morka, keli šaukštai jūros kopūstų (ne miltelių), dietinio

majonezo arba aliejaus.

Alyvuogės ir 2-3 šaukštai jūros kopūstų.
Žali obuoliai, burokėliai, jūros kopūstai (jeigu norite, įdėkite ir riešutų), medaus

arba majonezo (dietinio).

Jūros kopūstais tinka pagardinti sūdomus produktus, apkepus.

JŪROS KOPŪSTŲ VARTOJIMAS

Tai biologiškai aktyvūs jūros dumbliai, kurių gydomąsias savybes jau seniai žinojo Kinijoje ir Japonijoje, vartojo juos šviežius ir džiovintus kaip suaugusiųjų bei vaikų maisto priedą, suteikiantį žvalumo ir stiprinantį sveikatą.

Jūros kopūstai – jūros produktas, turintis biologiškai aktyvių medžiagų: pektinų, polisacharidų, baltymų, angliavandenių, vitaminų A, C, D, visą vitamino B grupę, karotino, jodo, mineralinių kalio, kalcio, bromo, geležies, fosforo, cinko, aliuminio druskų junginių su organinėmis medžiagomis, dėl to organizmas gali jas lengvai įsisavinti, jų poveikio spektras yra gerokai platesnis. Sausumoje nėra augalo, kuriame būtų tiek daug vertingų vitaminų kompleksų. Pagal jūros kopūstuose esančių mineralinių druskų kiekį jie gerokai lenkia bet kurias daržoves.

REKOMENDUOJAMA:

sergant širdies kraujagyslių ir smegenų ateroskleroze užkerta kelią kraujo

krešumo padidėjimui ir trombų susidarymui, o tai ypač aktualu pagyvenusiems žmonėms;

sergant hipertonija ir išemine širdies liga;
profilaktiškai ir sergant skydliaukės ligomis – kaip organinio jodo šaltinis, o taip

pat žmonėms, gyvenantiems tokiose vietovėse, kuriose jodo yra mažai,bei mokyklinio amžiaus vaikams;

sergant mažakraujyste, sumažėjus hemoglobino kiekiui stiprina organizmo

imunitetą;

sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai – kaip švelnūs vidurius suminkštinantys

vaistai, kai viduriai nuolat būna užkietėję;

lūžus kaulams, po chirurginių operacijų pagreitina žaizdų ir nedidelių įpjovimų

gijimą;

pašalina iš organizmo radionuklidus ir sunkiųjų metalų druskas,

rekomenduojama žmonėms, dirbantiems su radioaktyviomis medžiagomis, Černobylio AES avarijos likviduotojams, ekologiškai užterštų rajonų gyventojams;

sergant onkologinėmis ligomis – kaip radioaktyvaus spinduliavimo protektorius

gydant švitinimu bei cheminiais preparatais, o taip pat sergant leukemija;

kai darbo krūvis labai didelis, veikia raminančiai, palaiko vidinį žmogaus pasaulį

ramybės ir optimizmo būsenoje, pagyvina protinę veiklą;

įvairios kilmės akių skausmų atveju;

- sutrikus medžiagų apykaitai, o taip pat kaip valgomosios druskos pakaitalas

natūropatijoje;

tiesiog kaip maisto papildas laikantis iškrovos dietų, kaip organizmą stiprinanti ir

šlakus iš jo šalinanti priemonė.

VARTOJIMO BŪDAI:

Aterosklerozės, hipertonijos atveju – po 0,5-1,0 šaukštelio jūros kopūstų miltelių

4 kartus per dieną – kaip maisto priedas į sriubas ir antruosius patiekalus.

Lūžus kaulams, po chirurginių operacijų – po vieną šaukštelį jūros kopūstų 2

kartus per dieną po valgio arba kaip eliksyrą: 1 šaukštelį jūros kopūstų miltelių užpilti 0,5 stiklinės verdančio vandens, taip gerti du kartus per dieną.

Sergant skydliaukės ligomis, hipotiroze, endemine struma – po 1 šaukštelį 2-3

kartus per dieną su sriuba, vartoti 15-30 dienų;

- strumos profilaktikai – po 0,5 šaukštelio jūros kopūstų miltelių du kartus per savaitę.

Nutukus, kai apetitas itin geras – vieną šaukštelį miltelių užpilti šaltu vandeniu,

palaikyti parą, šį vandenį gerti po 1-2 gurkšnelius per dieną – taip “užmušite” alkį.

Sergant akių ligomis – 10 gramų jūros kopūstų miltelių (3 šaukštelius) užpilti

stikline verdančio vandens ir pakaitinti uždengtame emaliuotame inde vandens vonioje 30 minučių. Ataušinti, perkošti, žaliavą nuspausti, perpilti į indą su sandariu kamščiu. Laikyti tamsioje vėsioje vietoje. Gerti po šaukštą tris kartus per dieną.

Sergant mažakraujyste, sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai – 0,5-1,0

šaukštelį jūros kopūstų miltelių prieš miegą užsigerti šiltu vandeniu. Gydymo kursas 15-30 dienų, po dviejų savaičių galima pakartoti.

Jūros kopūstai ir onkologinių ligų gydymas

Onkologinių ligų gydyme plačiai naudojami jūros kopūstai – tikrai vertingas maisto produktas, tinkantis ligoniams, kurių būklės yra gana skirtingos, tačiau visi jie jaučiasi gerokai nusilpę. Vartodami jūros kopūstus ligoniai visiškai išsigydė ilgametęatkaklią anemiją ir dėl jos išsivysčiusias onkologines skrandžio ligas!

Onkologinių ligonių valgiaraštyje jūros kopūstų turi būti nuolat. Tokių ligonių gydymui jūros kopūstų milteliai vartojami 3 kartus per dieną po 1 šaukštelį, būtinai užsigeriant šiltu virintu vandeniu, o dar geriau – vaistažolių, stabdančių šių ligų vystymąsi, arbata. Kopūstai skiriami po kombinuoto gydymo (cheminiais preparatais ir švitinimu), po spindulinės terapijos kurso, o taip pat tais atvejais, kai onkologinė liga yra smarkiai užleista.

Rekomenduojama vartoti jūros kopūstus nuo 2 iki 12 mėnesių ir ilgiau. Greitų rezultatų nelaukite, naudingieji kopūstuose esantys elementai organizme kaupiasi labai lėtai, tačiau itin efektyviai.

Rezultatai, gauti gydant skirtingos lokalizacijos vėžį, rodo, jog ilgai vartojant jūros kopūstus palaipsniui gerėja ne tik bendra, bet ir psichinė ligonių būsena. Tie, kurie buvo apimti depresijos, po truputį aprimsta, vėl prabunda jų susidomėjimas gyvenimu. Sunormalėja žarnyno veikla, pagerėja apetitas, gerėja kraujo rodikliai (padidėja hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius ir t.t.), ligonių svoris pradeda augti. Auglio vystymosi procesas tarsi stabilizuojasi: nors tų ligonių ir negalima operuoti, tačiau augliai pradeda vystytis lėčiau, susilpnėja skausmo sindromas ir auglio sukelta toksikozė, ligonių gyvenimo trukmė pailgėja, o tai savo ruožtu sudaro sąlygas išbandyti kitus, alternatyvius gydymo būdus.

Kaip paruošti patiekalus su jūros kopūstais

Pakelio turinį (90 g) suberti į 1 litrą šalto vandens ir palaikyti 10-12 valandų. Paskui nuplauti, vėl užpilti švaraus vandens ir virti tris kartus po 15 minučių iki užvirimo: užvirus kas kartą nuovirą nupilti ir vėl užpilti švaraus vandens.

Šitaip verdant pagerėja jūros kopūstų skonis, kvapas bei spalva. Virtus jūros kopūstus reikia laikyti šaldytuve ir naudoti juos kaip priedą į įvairias salotas, mišraines bei kitus patiekalus (0,5 šaukštelio galima įdėti į patiekalą, likus 5 minutėms iki gaminimo pabaigos). Juos galima ir sūdyti, marinuoti arba vartoti atskirai kaip garnyrą prie mėsos bei žuvies patiekalų.

Reikėtų nepamiršti, kad išmirkusių jūros kopūstų masė padidėja 9,5 karto. Taigi ruošdamiesi gaminti norimą patiekalą, atkreipkite į tai dėmesį.

REKOMENDACIJOS:

Nerekomenduojama vartoti jūros kopūstų sergantiems nefritais, furunkuliozėmis, plaučių tuberkulioze, hemoragine diateze, nėščioms moterims, jodui ir jūros produktams alergiškiems, turintiems polinkį į kraujavimus žmonėms.

PATIEKALŲ SU JŪROS KOPŪSTAIS RECEPTAI

Virti jūros kopūstai gali būti daugelio salotų, garnyrų prie mėsos ir žuvies patiekalų pagrindas.

1.Jūros kopūstų salotos su majonezu

200 g virtų jūros kopūstų, svogūno galvutė, 0,5 stiklinės majonezo, druskos, cukraus pagal skonį.

Sumaišyti ir sukrėsti į salotinę.

2.Salotos “Sveikata”

150 g virtų jūros kopūstų, raugintas arba šviežias agurkas, morka, obuolys, 0,5 stiklinės grietinės (arba majonezo), svogūnų laiškų, druskos pagal skonį.

Šviežią morką sutarkuoti, obuolį ir agurką supjaustyti griežinėliais. Viską sumaišyti su jūros kopūstais. Pagardinti grietine (majonezu), pasūdyti. Galima įdėti dar ir žaliųjų žirnelių arba pomidorų.

3.Salotos “Mįslė”

150 g virtų jūros kopūstų, 150 g šviežių pomidorų, 3 virti kiaušiniai, 50 g svogūnų laiškų, 150 g žalių obuolių, 150 g grietinės arba majonezo, 150 g virtos žuvies (menkės).

Į salotinę sluoksniais sudėti susmulkintus produktus: obuolius, jūros kopūstus, žuvį, kiaušinius, pomidorus, svogūnų laiškus. Užpilti majonezo arba grietinės ir apibarstyti žalumynais.

4.Mišrainė su jūros kopūstais

30 g raugintų baltųjų gūžinių kopūstų, 40 g jūros kopūstų, 20 g morkų, 20 g burokėlių, 40 g bulvių, vienas raugintas agurkas, 20 g svogūnų, 20 g žaliųjų žirnelių, 40 g aliejaus, druskos, prieskonių pagal skonį.

Jūros kopūstus sumaišyti su raugintais, kubeliais supjaustyti virtas daržoves: morkas, bulves, burokėlius, taip pat raugintą agurką ir svogūnus. Pridėti žaliųjų žirnelių, užpilti aliejaus, įberti druskos, prieskonių ir išmaišyti.

5.Jūros kopūstų apkepas

1 kg apkepo reikia: 500 g virtų jūros kopūstų, 250 g virtų morkų, 1-2 kiaušinių, 3 šaukštų manų kruopų, 80 g sviesto, 50 g grietinės, druskos pagal skonį.

Jūros kopūstus ir morkas sumalti mėsmale ir apkepinti svieste. Suberti manų kruopas, druską, supilti išplaktus kiaušinius. Išmaišyti ir, sudėjus į sviestu pateptą keptuvę, kepti orkaitėje.

6.Balandėliai su jūros kopūstais

300 g šviežių baltųjų gūžinių kopūstų, 100 g virtų jūros kopūstų, 75 g morkų, 40 g svogūnų, kiaušinis, 40 g ryžių, 30 g aliejaus, 15 g lydyto sviesto, 200 g padažo.

Svogūną, morką, petražoles supjaustyti ir apkepinti lydytame svieste. Išvirti birią ryžių košę. Į apkepintas daržoves suberti ryžius, įmušti kiaušinį, sudėti virtus jūros kopūstus – tai bus balandėlių įdaras. Kopūstlapius paruošti įprastai, dėti į juos įdarą, formuoti balandėlius, ir apkepinti aliejuje. Sudėtus į troškintuvą balandėlius užpilti grietinės padažu ir patroškinti orkaitėje 20-30 minučių.

7.Jautienos kotletai su jūros kopūstais

400 g jautienos, 100 g virtų jūros kopūstų, 130 g pieno (arba vandens), 45 g džiūvėsėlių, 60 g riebalų, druskos, prieskonių.

Virtus jūros kopūstus sumaišyti su susmulkinta mėsa, piene arba vandenyje išmirkytu pyragu (arba duona), sumalti viską mėsmale, paminkyti ir formuoti kotletus. Apvolioti juos džiūvėsėliuose ir kepti riebaluose, kol susidarys luobelė.

8.Daržovių troškinys

500 g bulvių, 100 g virtų jūros kopūstų, 350 g morkų, 80 g petražolių, 100 g žaliųjų žirnelių, 200 g svogūnų galvučių, 50 g pomidorų tyrės, 80 g aliejaus, česnako, druskos, prieskonių, žalumynų.

Bulves supjaustyti griežinėliais, šiek tiek apkepinti ir sudėti į puodą. Sudėti susmulkintas morkas, petražoles, supjaustytus ir aliejuje apkepintus svogūnus, pomidorų pastą. Troškinti ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Galiausiai sudėti į troškinį žirnelius, virtus jūros kopūstus, įberti druskos, prieskonių, įdėti lauro lapelį, sutrintą česnaką. Patiekiant apibarstyti susmulkintais petražolių lapeliais.

9.Bulvių riestiniai su jūros kopūstais

500 g bulvių, 200 g svogūnų galvučių, 30 g aliejaus, kiaušinis, 100 g virtų jūros kopūstų, 20 g sviesto, 50 g maltų džiūvėsėlių, druskos, prieskonių pagal skonį.

Virtus jūros kopūstus sumalti mėsmale, pakepinti su susmulkintais svogūnais, įberti druskos, pipirų ir gerai išmaišyti. Nuskustas bulves išvirti šiek tiek pasūdytame vandenyje, nusunkti, truputį pagarinti, įberti pipirų, įmušti kiaušinį ir sutrinti vientisą košę. Padalinti ją į paplotėlius, ant kiekvieno uždėti juros kopūstų ir svogūnų įdaro, suformuoti riestinius, apvolioti juos džiūvėsėliuose ir iškepti. Patiekiant pašlakstyti ištirpytu sviestu.

KITI JŪROS AUGALAI

Kartais vaistinėse arba dietinio maisto parduotuvėse galima nusipirkti ir kitokių jūros augalų, kurių savybės šiek tiek panašios į jūros kopūstų.

Pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus)

Tai rudas dvinamis dumblis. Moteriškieji augalai būna stambesni, vyriškieji mažesni. Augalo gniužulas yra 50-100 cm aukščio krūmelio pavidalo. Jie auga disku prisitvirtinę prie uolų, viduriniuose ir žemutiniuose sluoksniuose, sudarydami plačias “pievas” Arkties vandenyne, Šiaurės ir Barenco jūrose, o taip pat šiaurinės Atlanto vandenyno dalies pakrantės zonose. Kai kur pasitaiko ir Viduržemio jūroje, o Juodojoje jūroje šis dumblis neauga. Pūslėtasis guveinis turi apie 25% algino rūgšties, 0,03-0,2% jodo, bromo, manito, iki 60% fukoidano, iš kurio hidrolizės būdu išskiriama 40% fruktozės, kitokių rūšių cukraus, proteinų, vitamino C ir kt. Išdžiovintame gniužule yra 0,5% organiškai sujungto jodo (gniužulo pelenuose jodo yra iki 3%). Guveinio poveikį lemia jame esantis jodas. Dažniausiai vartojamas skystas ekstraktas, kuris reguliuoja skydliaukės darbą. Skiriamas strumos, nutukimo su vėlesnėmis pasekmėmis (astma ir pasunkėjęs kvėpavimas) atvejais, sergantiems arterijų skleroze, sloga, kai gausiai išsiskiria sekretas.

Dažniausiai vartojamas taip: 1 šaukštelį susmulkintos žaliavos užpilti 400 ml verdančio vandens, palaikyti kol atauš, perkošti. Tai dienos dozė. Geriausia gerti prieš pietus ir po jų nedideliais gurkšneliais. Kitais atvejais vartoti kaip jūros kopūstus.

Guveinį galima pakeisti ir kitu vandens augalu – barzdotąja cistozeira.

Barzdotoji cistozeira (Cystoseira barbata)

Tai daugiametis, pats didžiausias Juodosios jūros dumblis. Jo spalvos spektras – nuo tamsiai rudos iki juodos. Pasitaiko Atlanto vandenyne prie pietinių Pirėnų pusiasalio krantų, Viduržemio jūroje, prie pietinių Azovo jūros krantų. Išdžiovintame gniužule yra 38,9% algino rūgšties, 3,2% manito, 4,95% halogenų (0,6% bromo ir 0,08% jodo), rudojo pigmento – fukoksantino.

Poveikis: slopina apetitą, stabdo kraujavimą, aterosklerozės vystymąsi.

Dumbliai organizme greitai išbrinksta ir sukelia sotumo jausmą. Be to, jie sugeria iš organizmo skysčius, o tai yra gana svarbu, kai kamuoja tinimas, intoksikacijos, nutukimas ir t.t. Pagerina kraujo rodiklius.

Dažnai vartojama kartu su kitais augaliniais preparatais gydant kraujotakos sistemos ligas, aterosklerozę ir kt.

Vartojimo būdas: 1 šaukštą džiovintų dumblių virti 1 litre vandens 10 minučių, palaikyti kol atauš, perkošti. Gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną 15-20 minučių prieš valgį.

Kitais atvejais galima vartoti kaip jūros kopūstus.

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
Skatina žarnyno veiklą.
Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.