Kalba
ru lt

Pagrindinis   Knyga   Straipsniai   Kontaktai   Svetainės medis

JĖZAUS KRISTAUS SANDOROS EVANGELIJA

JĖZAUS KRISTAUS

SANDOROS EVANGELIJA



Pagal mokinį Joną

 

(Iš senųjų tekstų aramėjų ir senąja slavų kalba)

 

PRATARMĖ

 

Praėjo daugiau kaip du tūkstančiai metų nuo to laiko, kai atėjo Žmogaus Sūnus, kad nukreiptų žmoniją į “tiesos ir gyvenimo kelią”.

Jis dovanojo sveikatą ligoniams, išmintį neišma­nėliams, o nelaimingiesiems ir vargšams – laimę.

Pusiau užmiršti Jo žodžiai buvo sutikrinti tik po daugelio metų nuo tos kartos, kai buvo ištarti.

Žinoma, jie buvo atkurti su klaidomis, šimtus kartų keičiami, šimtus kartų taisyti ir iš naujo versti. Tačiau nepaisant viso to, štai jau beveik du tūkstančius metų jie jaudina krikščionių pro­tus bei širdis.

Žodžiai, kurių dėka mes šiandien gyvename pagal Naująjį Testamentą, buvo užrašyti ir, ne­žiūrint atskirų netikslumų bei prieštaravimų, už­kariavo pusę pasaulio ir padėjo sukurti šiuolaiki­nę Vakarų civilizaciją.

Kristaus mokymas išlaikė paties Mokytojo gyve­nimo bei visų atskirų Jo gyvenimo aspektų ir Jo žodžių amžiną gyvybingumą bei darbų didingumą.

Todėl svarbu atkurti viską, ką padarė Kris­tus, atkurti visus autentiškus Jėzaus žodžius, vėliau įvairių aiškintojų išverstus iš gimtosios aramėjų kalbos, kuria kalbėjo Jėzus, ir dažnai pateiktus netiksliai.

Jonas, vienintelis Jėzaus mokinys, be pakiti­mų tiksliai užrašė visus Jėzaus pamokymus.

Nors Naujasis Testamentas yra kanonizuotas viso krikščioniško Šventojo Rašto pagrindas, su­prasdami atsakomybę galime teigti, kad vis dėlto nėra aukštesnės religijos už Tiesą, todėl tyrinėto­jui vertingas bet koks dokumentas, kurio auten­tiškumas vienaip ar kitaip patvirtintas.

Knyga, kurią skaitytojas laiko rankose, - aštuntoji dalis viso aramėjų manuskripto, saugomo Vatikano bibliotekoje, o jo dublikatas slavų kalba saugomas Habsburgų karališkojoje bibliotekoje, kuri dabar yra Austrijos vyriausybės nuosavybė.

Už tai, kad turime šitas dvi versijas, turime būti dėkingi Nestoro laikų šventikams, kurie, gelbėdamiesi nuo Čingis Chano ordų, buvo priversti bėgti į Vakarus. Jie išsivežė visus senovinius Raštus ir visas šventas ikonas. Senasis aramėjų tekstas parašytas Pirmame amžiuje, o variantas senąja slavų kalba – pažodinis pastarojo vertimas.

Archeologai dar negali tiksliai paaiškinti, kaip šitie tekstai galėjo atkeliauti iš Palestinos į Centrinę Aziją ir kaip jie pateko į Nestoro laikų metraštininkų rankas.

Šito teksto leidimas su būtinomis nuorodomis ir paaiškinimais (archeologiniais bei prasminiais) rengiamas spaudai. Visas tekstas išėjo anglų kalba: 3 tomai, Kalifornija, San Diegas.

Pirmoji manuskripto dalis, kurią mes spausdina­me, skirta gydomajai Jėzaus veiklai. Joje yra pamokymai, kurių kenčiančiai žmonijai šiandien labai reikia.

Šitam tekstui nerašėme komentarų, nes jie nereikalingi. Skaitytojas, kuris įdėmiai jį studijuos, pajus amžinojo gyvenimo dvelkimą ir aki­vaizdumą tiesų, kurių šiandien žmonijai reikia labiau negu kada nors anksčiau. JUK TIESAI KOMENTARAI NEREIKALINGI.

 

Edmondas Šeklis

 

 

VERTIMO Į PRANCŪZŲ KALBĄ PRATARMĖ

 

Daktaro Edmondo Šeklio dėka mes galėsime prancūziškai kalbančiai publikai pateikti jo atlik­tus vieno senąja slavų kalba parašyto manuskrip­to tyrinėjimus. Manuskriptas saugomas Habsburgų karališkojoje bibliotekoje, o jo originalas (aramėjų kalba) – Vatikano bibliotekoje.

Dr. E. Šeklis nuodugniai patikrino ir nustatė, kad abu variantai nepriekaištingai sutampa. Jis mano, kad aramėjų kalba (Kristaus laikų šneka­mąja kalba) rašytasis tiksliai atkuria Jėzaus mo­kymo vieną dalį, kurią perdavė jo mylimas mokinys Jonas.

Mokslininkai ir fiziologai gali ginčytis dėl datos, kuria žymimi šie dokumentai. Dr. E. Šeklis įsitikinęs, kad aramėjų kalba rašytas ma­nuskriptas – autentiškas krikščionybės pradžios dokumentas. Plačiąją publiką ypač sudomins čia atskleistas vienas Kristaus veiklos aspektas, kurį šiuolaikiniai krikščionys pernelyg ignoruoja. Tai ligonių gydymas.

Mums atrodo, kad krikščionis turėtų sukrėsti daugelis Evangelijos fragmentų, iš kurių aišku, kad Kristus atėjo ne tik gydyti sielas, bet ir teikti sveikatą žmonių kūnams.

Mokytojas niekada nežiūrėjo iš aukšto į šitokį savo misijos aspektą: “Štai aš išvarinėju demonus ir gydau...” (Lukas).

Dar daugiau, gydydamas sielas ir kūnus Kris­tus niekada nepretendavo į išskirtinę padėtį, nes Jis davė tokį tikslų priesaką savo mokiniams ir tiems, kurie norėjo Juo sekti: “Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusiuosius, išvarinėkite demonus...” (Matas).

Knygoje “Kristus ir gydymas nuo ligų” apra­šėme ir susisteminome daugybę išgydymo atvejų, kuriuos Kristus atliko per trumpą žemiškąją misi­ją. Papasakojome ir apie daugybę išgydymo at­vejų, kuriuos atliko šventieji bei mistikai.

Todėl sunku suprasti, kodėl kūno išgydymo užduotis buvo ignoruojama šiuolaikinių krikščio­nių, regis, užmiršusių tikslų Mokytojo priesaką.

Manuskriptai, kuriuos atrado ir išvertė dr. E. Šeklis, dar kartą patvirtina mūsų nuomone, kad per savo misiją žemėje Jėzus vienodai rūpinosi savo klausytojų fizine, moraline bei dvasine sveikata.

Šiuose dviejuose manuskriptuose duoti tikslūsir labai aiškūs patarimai, kaip gyventi, kad būtume sveiki: susilaikymas nuo mėsiško valgio, alkoholio, narkotinių medžiagų; gydomosios sau­lės, vandens, žemės savybės; daržovių ir vaisių pranašumas; gydymas badavimu ir jo puikus poveikis atstatant sveikatą, kurią palaužė gamtos dėsnių, paties Dievo nustatytų dėsnių, nesilaikymas. Manuskriptai įrodo, jog Kristus norėjo išmo­kyti žmones gyventi išmintingai, kad jie būtų sveiki, nes tokia yra Kūrėjo valia. Beje, tokį gyvenimo idealą jau buvo iškėlusi esėjų sekta, kuriai, kaip manoma, buvo artimas Kristus.

Žinoma, dr. E. Šeklis manė būsiant teisinga išspausdinti šito brangaus manuskripto svarbų natūralaus gyvenimo mokymą, ir mes turime būti dėkingi už tai, kad, kruopščiai dirbdamas, patei­kė žmonijai įrodymą, jog fizinę sveikatą, kaip ir moralinę bei dvasinę, galima įgyti tik vadovau­jantis Dievo įsakymais.

O jeigu mes nesugebėjome gyventi išmintin­gai ir būti sveiki, remdamiesi šitais įsakymais, jeigu darėme daug klaidų, neteisingai maitino­mės, tai geriausia ir efektyviausia priemonė at­statyti sutrikusią sveikatą – gydytis badavimu (žr. Sveikas gyvenimo būdas ir badavimas sugrąžina sveikatą. Metodas labai paprastas, rezultatai nuo­stabūs. Leidėjas P. Genijaras). Tai labai paprastas būdas išsivalyti. Pats Kristus patvirtina tai patei­kiamame dokumente.

Šitas kūrinys bus naudingiausias tiems, kurie tikisi gyventi išmintingai, būti sveiki, kuriems rūpi jų sielų būklė.

Jie gali būti tikri, kad laikydamiesi protingų higienos ir gydymo natūraliomis priemonėmis pa­tarimų, pateiktų šiame dokumente, gyvens pagal Kristaus įstatymus ir tai suteiks jiems dar dides­nę laimę šiandien ir ateityje.

 

Dr. Ed. Bertole,

Lozanos universitetas

 

 

JĖZAUS KRISTAUSSANDOROS EVANGELIJA

(pagal mokinį Joną)

 

... Ir tada daugybė ligonių ir paralyžiuotųjų atėjo pas Jėzų, ir tarė Jam: “Jeigu Tu viską žinai, Tu gali mums pasakyti, kodėl turime kentėti nuo tiek daug ligų. Kodėl mes neturime sveikatos kaip kiti žmonės? Mokytojau, išgydyk mus, kad vėl atgautume jėgas, ir kad mūsų nelaimės paliktų mus. Mes žinome, kad Tu turi galios išgydyti visas ligas. Išvaduok mus nuo Šėtono ir nuo visų baisių bėdų, kurias jis mums suteikė. Mokytojau, pasigailėk mūsų!”

Jėzus jiems atsakė: “Palaiminti, ieškantys tiesos, nes Aš padėsiu jums ir duosiu išminties duonos.

Palaiminti, panorėję išsiveržti iš Šėtono galybės, nes Aš atvesiu jus į mūsų Motinos angelų karalystę, tenai, kur Šėtono galybė negali prasiveržti”.

Ir labai nustebę jie paklausė: “Kur mūsų Motina, ir kas Jos angelai? Kur yra Jos karalystė?”

“Mūsų Motina yra jumyse, o jūs esate Joje. Tai Ji mus pagimdė ir davė mums gyvybę.

Tai iš Jos jūs gavote kūną savo, ir ateis diena, kai turėsite jį grąžinti. Palaiminti būsite, jei sugebėsite Ją pažinti. Ją ir Jos karalystę, jei laikysitės Jos dėsnių.

Iš tiesų sakau jums: tas, kuris šitai pasieks, niekada nematys ligų, nes jūsų Motinos galybė viešpatauja virš visko.

Ir šita galybė sunaikins Šėtoną ir jo karalystę, nes jūsų Motinos dėsniai viešpatauja virš visko ir valdo jūsų kūnus, kaip ir viską, kas gyva žemėje.

Kraujas, kuris teka jūsų gyslomis, pradžią ima iš jūsų Motinos, iš Žemės. Jos kraujas krinta iš debesų, trykšte trykšta iš Žemės krūtinės, čiurlena kalnų upeliais, šlama medžių lapuose, kyla, kaip dulkės virš kviečių laukų, snaudžia giliuose slėniuose, kaitra degina dykumoje.

Kaulai mūsų tvirtumo semiasi iš Motinos mūsų Žemės, iš uolų ir akmenų. Jų nuogi kūnai žiūri į dangų nuo kalnų viršūnių; jie tartum milžinai, kurie snaudžia kalnų šlaituose, ir tartum stabai, išdėlioti dykumoje; slepiasi jie ir pačiose giliausiose Žemės gelmėse.

Mūsų raumenų lankstumą pagimdė kūnas Motinos mūsų Žemės; šitas kūnas, geltonas ir raudonas, teikia gyvybę mūsų medžių vaisiams, jis teikia ir maistą, kuris veržiasi iš kiekvienos mūsų laukų vagos.

Vidurius mūsų davė įsčios Motinos mūsų Žemės. Jie paslėpti nuo mūsų akių, kaip nematomos mums ir Žemės gelmės.

Šviesa mūsų akių, sugebėjimas girdėti mūsų ausų gimė iš Motinos mūsų Žemės spalvų ir garsų įvairovės. Jie apgaubia mus, kaip jūros bangos apgaubia žuvis, oro srovės – paukščius.

Iš tiesų sakau jums: žmogus – tai Motinos Žemės sūnus. Iš Jos žmogaus sūnus gauna kūną savo, ir naujagimio kūnas auga, žindomas savo Motinos. Iš tiesų sakau jums: jūs ir Motina Žemė yra viena. Ji yra jumyse, o jūs – Joje. Iš Jos jūs gimėte, jūs gyvenate iš Jos, ir į Ją sugrįžtate. Todėl laikykitės Jos dėsnių, nes gi niekas ilgai negyvens, nesidžiaugs kiekviena akimirka, jeigu negerbs Motinos savo ir nesilaikys Jos dėsnių.

Nes jūsų kvėpavimas – tai Jos kvėpavimas, jūsų kraujas – tai Jos kraujas, jūsų kaulai – tai Jos kaulai, jūsų kūnas – Jos kūnas, jūsų įsčios – Jos įsčios, jūsų ausys ir akys – tai Jos ausys ir akys.

Iš tiesų sakau jums, jeigu nors kartą nusi­žengsite bent vienam Jos dėsniui, jeigu nors kartą pakenksite savo kūnui, tai neišvengiamai būsite nubausti, ir bus verksmo ir dantų grieži­mo. Sakau jums: kol nepradėsite laikytis mūsų Motinos dėsnių, niekaip negalėsite išvengti mir­ties. Tačiau tas, kuris nuspręs gerbti dėsnius Motinos savo, atpildo gaus Jos meilę.

Ji išgydys visas jo ligas, ir jis niekada nebesirgs. Ji dovanos jam ilgą gyvenimą, apsaugos nuo ugnies, vandens, nuodingų gyvačių ir nepatirs jis jokio sielvarto. Nes gi jūsų Motina pagimdė jus ir palaiko jumyse gyvybę. Ji davė jums kūną, ir niekas, išskyrus Ją, neišgydys jūsų. Palaiminti, kurie myli savo Motiną ir ilsisi ramiai ant Jos krūtinės!

Nes jeigu ir nutolstate nuo Jos, jūsųMotina myli jus. Ir dar stipriau Ji pamils, jeigu sugrįšite pas Ją. Iš tiesų sakau jums: didi Jos meilė, didesnė už aukštus kalnus, gilesnė už pačias giliausias jūras. Ir niekada neapleis Ji to, kuris myli savo Motiną.

Kaip višta saugo savo viščiukus, o liūtė liūtukus, kiekviena motina naujagimį, - taip ir jūsų Motina Žemė apsaugo žmogaus sūnų nuo visų negandų ir bėdų. Nes iš tiesų sakau jums: nesuskaičiuojamos bėdos ir pavojai tyko žmogaus sūnų. Belzebubas, visų demonų kunigaikštis, viso­kio blogio šaltinis, pasiruošęs laukia visų žmo­gaus sūnų kūnuose. Jis yra mirties šaltinis, iš jo gimsta visos nelaimės ir, prisidengęs žavinga kauke, jis gundo ir vilioja žmogaus sūnus. Jis žada turtus ir valdžią, puikius rūmus, aukso ir sidabro drabužius, daugybę tarnų ir viską, ko tik jie panorės. Jis žada dar ir šlovę bei garbę, geidulingą džiaugsmą ir prabangą, puikius val­gius ir visokiausius vynus, triukšmingas orgijas ir dienas, veltui praleistas tinginystėje.

Taip gundo jis kiekvieną, siūlydamas tai, į ką labiausia linkusi jo širdis. Ir dieną, kai žmogaus sūnus tampa tuštybės ir bjaurumų vergu, jis, kaip atpildą už malonumus, atima iš žmogaus sūnaus visas malones, kurias Motina Žemė suteikė jam taip dosniai. Jis atima kvėpavimą, kraują, kau­lus, kūną, vidurius, akis ir ausis. Žmogaus sūnaus kvėpavimas tampa negilus, trūkčiojantis ir skausmin­gas, jis dvokia, kaip nešvarių gyvulių kvėpavimas.

Jo kraujas tirštėja, skleisdamas šleikštu kva­pą, kaip pelkių vanduo; jis sukreša ir pajuoduo­ja, nelyginant juoda mirties naktis. Jo kaulai iškrypsta, tampa trapūs, iš išorės ant jų iššoka gumbai, jie genda iš vidaus, o paskui skyla pusiau kaip akmuo, krintantis nuo uolos. Jo oda riebaluota ir paburkusi nuo joje esančio vandens ir ji pasidengia luobu ir bjauriomis votimis.

Jo viduriai prisipildo kokčių išmatų, sudaran­čių pūvančius dvokiančius srautus, kuriuose vei­siasi nesuskaičiuojama daugybė bjaurių kirminų. Akys blėsta, kol pagaliau įsiviešpatauja jose gili naktis, ausis apima kurtumas ir įsiviešpatauja jose kapų tyla.

Taigi pagaliau netenka žmogaus sūnus gyvy­bės per savo klaidas ir dėl to, kad nesugebėjo išmokti gerbti savo Motinos dėsnių, o tik darė klaidas vieną po kitos.

Todėl visos jo Motinos Žemės dovanos buvo atimtos iš jo: kvėpavimas, kraujas, kaulai, oda, viduriai, akys ir ausys, o pagaliau gyvybė, kuria Motina Žemė apdovanojo jo kūną.

Bet jeigu žmogaus sūnus išpažins savo klai­das, jeigu gailėsis savo nuodėmių ir atsižadės jų, jei sugrįš prie savo Motinos Žemės, išsivaduos iš Šėtono nagų ir atsilaikys prieš jo gundymus, tada Motina Žemė priims savo sūnų, išsivadavusį iš paklydimo ir klaidų. Ji dovanos jam savo meilę ir pasiųs pas jį savo angelus, kurie tarnaus jam. Iš tiesų sakau jums: kai tik žmogaus sūnus pasipriešins Šėtonui, jame gyvenančiam, ir nebepaklus jo valiai, tą pačią akimirką jo Motinos angelai įsikurs jame, kad tarnautų jam visa savo galybe, išlaisvindami žmogaus sūnų iš Šėtono galybės.

Nes gi niekas netarnauja dviems ponams. Iš tiesų tarnauja arba Belzebubui ir velniams, arba mūsų Motinai Žemei ir Jos gyvybei. Iš tiesų sakau jums: palaiminti, kurie laikosi gyvybės dėsnių ir neseka mirties takais. Nes juose gyvy­bės jėgos augs ir tvirtės, ir mirtis jų nepalies”.

Ir visi, kurie buvo prie Jo, klausėsi Jo žodžių nustebę. Nes Jo žodžiai buvo pilni jėgos, ir Jis mokė ne taip, kaip mokė kulto tarnai bei Šventojo Rašto žinovai.

Ir nors saulė nusileido, jie nesiskirstė į na­mus. Atsisėdo šalia Jėzaus ir paklausė: “Mokyto­jau, kokie gyvybės dėsniai? Pasilik ilgiau su mumis ir išmokyk mus. Mes norime paklausyti Tavo mokymo ir įsiminti jį, kad eitume tiesiu keliu”.

Tada Jėzus atsisėdo tarp jų ir tarė: “Iš tiesų sakau jums: niekas negali būti laimingas, jei nesilaiko Įstatymo”. Kai kurie Jam atsakė: Mes visi laikomės Mozės įstatymų: tai jis davė mums įstatymą tokį, koks parašytas Šventajame Rašte.

Ir atsakė jiems Jėzus: “Neieškokite Įstatymo savo Rašte, nes Įstatymas – tai gyvybė, o Raštas – negyvas. Iš tiesų sakau jums: Mozė negavo savo įstatymų iš Dievo parašytų, jis gavo juos per gyvą žodį.

Įstatymas – tai gyvybės žodis, ištartas gyvy­bės dievo, gyvo pranašo perduotas gyviems žmo­nėms. Įstatymas užrašytas visur. Jūs rasite jį žolėje, upėje, kalne, paukščiuose, danguje, žuvy­se, ežeruose ir jūrose, ypač ieškokite jo savyje.

Nes iš tiesų sakau jums: visa, kas gyva, yra arčiau Dievo, negu Raštas, neturintis gyvybės. Dievas sukūrė gyvybę ir visa, kas gyva. Dievas užrašė savo įstatymus ne knygų puslapiuose, o jūsų širdyse ir jūsų dvasioje. Jie yra jūsų kvėpavime, jūsų kraujyje, jūsų kauluose, jūsų odoje, jūsų viduriuose, jūsų akyse ir ausyse, ir bet kurioje, pačioje menkiausioje jūsų kūno dalyje.

Jie yra ore, vandenyje, žemėje, augaluose, saulės spinduliuose, gelmėse ir aukštybėse. Visi jie skirti jums, kad galėtumėte suprasti gyvybės dievo žodį ir valią. Nelaimei, jūs užsimerkėte, kad nematytumėte nieko, ir užsikimšote ausis, kad nieko negirdėtumėte. Iš tiesų sakau jums: Raštas – žmogaus rankų darbas, o gyvybė ir visi jos įsikūnijimai – Dievo darbas. Tai kodėl jūs neklausote Dievo žodžio, esančio Jo kūriniuose? Ir kodėl gilinatės į Raštą, kurio raidės negyvos, nes yra žmogaus rankų darbas?”

“Kur mes galime perskaityti Dievo įstatymus, jei ne Rašte? Kur gi jie parašyti? Perskaityk mums juos ten, kur matai, nes mes nežinome kitų raštų, tik tuos, kuriuos paveldėjome iš mūsų protėvių. Išaiškink mums įstatymus, apie kuriuos Tu kalbi, kad išgirdę galėtume išsigydyti ir pasitaisyti”.

Jėzus tarė jiems: “Jūs negalite suprasti gyvy­bės žodžio todėl, kad esate mirę. Tamsa gaubia jūsų akis, o ausys jūsų kurčios. Tačiau sakau jums: nereikia kreipti žvilgsnio į Raštą, kurio raidės negyvos, jeigu savo veiksmais jūs neigiate tą, kuris davė jums Raštą. Iš tiesų sakau jums: jūsų darbuose nėra nei Dievo, nei Jo įstatymų, nėra jų nei apsirijime, nei girtuoklystėje, nei jūsų gyvenimo pertekliuje ir prabangoje, o dar ma­žiau jų turtuose, kurių ieškote, ir ypač neapykantoje savo priešams. Visa labai toli nuo tikrojo Dievo ir Jo angelų. Ir visa – kelias į tamsos karalystę pas blogio valdovą. Nes tuos geismus jūs nešiojatės savyje: todėl ir Dievo žodis bei Jo galybė negali pasiekti jūsų, nes jumyse yra daug blogų minčių, o ir bjaurumai knibžda kūne jūsų ir dvasioje jūsų. Jeigu norite, kad gyvybės dievo žodis ir jo galybė pasiektų jus, neišniekinkite nei kūno savo, nei dvasios, nes kūnas yra dvasios šventovė, o dvasia – Dievo šventovė. Todėl jūs turite išvalyti šitą šventovę, kad šventovės valdo­vas galėtų apsigyventi joje ir užimti jam pridera­mą vietą. Kad išvengtumėte visų kūno ir dvasios pagundų, kurias siunčia Šėtonas, pasitraukite į Viešpaties dangaus prieglobstį.

Patys save atgaivinkite ir susilaikykite nuo maisto. Nes iš tiesų taip sakau jums: tik pasninku ir malda galima išvyti Šėtoną ir visą jo klastą. Grįžkite į savo namus ir pasninkaukite vienumoje, ir tegul niekas nemato, kada jūs pasninkaujate.

Gyvybės dievas, jis pamatys jus ir didelis bus jums atpildas. Pasninkaukite tol, kol Belzebubas ir visi jo kerai nepasitrauks nuo jūsų, ir kol visi angelai Motinos jūsų Žemės neateis tarnauti jums. Nes iš tiesų sakau jums: kol neatliksite pasninko, neišsivaduosite iš Šėtono galios ir nuo visų jo siunčiamų ligų.

Pasninkaukite ir melskitės uoliai, iš visos širdies, stengdamiesi pasisemti jėgų iš gyvybės dievo, o per jas gauti ir išgijimą savo. Pasninko metu venkite žmogaus sūnų, o grįžkite į Motinos savo Žemės angelų draugiją, nes, kas uoliai ieško, tas randa!

Ieškokite gryno oro miške arba lauke, nes ten jūs RASITE ORO ANGELĄ. Nusiaukite ir nusimeskite savo drabužius, ir tegul Oro angelas apglėbia visą jūsų kūną. Tada kvėpuokite lėtai ir giliai, kad Oro angelas patektų į jus. Iš tiesų sakau jums: Oro angelas išvarys iš jūsų kūno visus nešvarumus, kurie suteršė jus iš išorės ir iš vidaus. Ir tada visi blogi kvapai ir nešvarumai pasišalins iš jūsų, kaip dūmai nuo liepsnos, kurie rangosi ore ir išnyksta debesų jūroje. Nes iš tiesų sakau jums: Oro angelas yra šventas, jis išvalo viską, kas užteršta, ir paverčia švelniu aromatu viską, kas skleidžia blogą kvapą.

Niekas negali stoti prieš Dievą, jei Oro angelas nepraleis jo. Iš tikro, viskas turi atsinaujinti per orą ir tiesą, nes kūnas jūsų įkvepia Motinos Žemės orą, o jūsų dvasia įkvepia dangiškojo Tėvo tiesą.

Po Oro angelo IEŠKOKITE VANDENS AN­GELO. Nusiaukite apavą ir leiskite Vandens angelui apglėbti jūsų kūną. Visiškai atsiduokite jus sūpuojančioms rankoms tiek kartų, kiek jūsų kvėpavimas priverčia virpėti orą: tegul jūsų kū­nas, supdamasis siūbuoja vandenį.

Iš tiesų sakau jums: Vandens angelas išvarys iš jūsų kūno visus nešvarumus, kurie teršia jį iš išorės ir iš vidaus. Ir visi nešvarumai bei blogi kvapai nutekės nuo jūsų tolyn, kaip purvas nuo drabužių, skalbiamų upės vandenyje, kurį nuneša tėkmė, ir jis dingsta tolumoje.

Iš tiesų sakau jums: Vandens angelas – šventas, jis apvalo viską, kas suteršta, ir paverčia švelniu aromatu visus blogus kvapus. Niekas negali stoti prieš Dievą, jeigu Vandens angelas nepraleis jo. Viskas turi atsinaujinti per vandenį ir tiesą, nes kūnas jūsų maudosi žemiškojo gyvenimo upėje, o dvasia amžinojo gyvenimo upėje. Nes kraują savo gaunate iš Motinos Žemės, o tiesą – iš dangiškojo Tėvo.

Bet negalvokite, kad šito pakanka, jei Van­dens angelas apglėbė jus tik iš išorės. Iš tiesų sakau jums: vidaus purvas bjauresnis už išorės purvą. Todėl tas, kas apsivalo tik iš išorės, likdamas nešvarus viduje, panašus į kapą, pa­puoštą turtinga tapyba, o viduje pilną purvo ir bjaurumų. Iš tiesų sakau jums: leiskite Vandens angelui palaiminti jus ir iš vidaus, kad išsivaduotumėte iš visų ankstesnių savo nuodėmių, ir tada būsite švarūs, kaip upės puta, spindinti saulėje.

Paimkite didelį moliūgą su žemyn nukarusiu stiebu, ilgumo sulig žmogaus ūgiu, išimkite iš moliūgo vidurius ir pripilkite į jį upės vandens, pašildyto saulėje. Pakabinkite moliūgą ant medžio šakos, atsiklaupkite prieš Vandens angelą ir pakentėkite, kol moliūgo stiebo galas pateks tarp jūsų sėdmenų, idant vanduo įtekėtų į jūsų vidu­rius. Klūpokite ant žemės prieš Vandens angelą ir melskite Dievą, kad atleistų visas jūsų nuodė­mes, ir prašykite, kad Vandens angelas išvaduo­tų jūsų kūną nuo nešvarumų ir ligų, kurių jis pilnas. Paskui išleiskite vandenį iš savo kūno, kad su juo pasišalintų iš jūsų viskas, ką siuntė Šėtonas: visi nešvarumai ir smarvė.

Ir jūs suprasite, pamatysite savo akimis ir pajusite savo nosimi bjaurumus ir nešvarumus, kurie teršia jūsų kūno šventovę. Ir suprasite, kiek nuodėmių jumyse buvo ir kamavo jus daugybe ligų. Iš tiesų sakau jums: palaiminimas vandeniu išvaduos jus nuo visų ligų.

KAI PASNINKAUSITE, KIEKVIENĄ DIENĄ kartokite šitą išsivalymą vandeniu, kol pamatysi­te, kad vanduo, išbėgantis iš jūsų, yra švarus kaip upės puta. Tada panardinkite savo kūną į tekantį vandenį, padėkokite gyvybės dievui, išvadavusiam jus nuo visų nuodėmių.

Šventas Vandens angelo išvalymas reiškia: jūs prisikėlėte naujam gyvenimui. Nes nuo to laiko akys jūsų pradės matyti, o ausys – girdėti. Ta­čiau po šitokio išsivalymo nenuodėmaukite dau­giau, kad per amžių amžius Oro ir Vandens angelai galėtų gyventi jumyse ir jums tarnauti.

Bet vis dėlto dar bus jumyse nešvarumų žymių, likusių nuo ankstesnių nuodėmių. PASIŠAUKITE SAULĖS ŠVIESOS ANGELĄ. Nusiau­kite, nusimeskite savo drabužius ir leiskite Švie­sos angelui apglėbti jūsų kūną. Paskui įkvėpkite oro lėtai ir giliai, kad Šviesos angelas galėtų patekti į jūsų vidų. Tada jis išvarys iš kūno viską, kas dvokia ir nešvaru, kas teršia jus iš išorės ir vidaus. Ir visi nešvarumai bei smarvė išeis iš jūsų, kaip nakties tamsa išsisklaido, su­spindus tekančiai Saulei. Nes iš tiesų sakau jums: šventas Šviesos angelas, jis išvalo ir išvaro visus nešvarumus ir paverčia švelniausiu aromatu visus blogus kvapus.

Niekas negali stoti prieš Dievą, jei Šviesos angelas nepraleis jo. Iš tiesų, Saulė Motinos Žemės visus žmones turi dar kartą pagimdyti, o dvasia jūsų užsiliepsnos dangiškojo Tėvo saulėta tiesos šviesa.

Oro, Vandens ir Saulės angelai – broliai: jie buvo duoti žmogaus sūnui, kad jam tarnautų, arba, kad jis galėtų kreiptis į vieną iš jų. Ir jų apkabinimas šventas. Jie – nematomi Motinos Žemės vaikai, todėl ir neišskirkite jų, nes juos sujungė Dangus ir Žemė. Ir tegul šitie broliai angelai saugos jus kasdien ir bus su jumis visą laiką, kol pasninkausite.

Nes iš tiesų sakau jums: demonų galybė, visos nuodėmės ir visas purvas paliks paskubomis kūną, saugomą trijų angelų. Ir kaip plėšikai bėga gelbėdamiesi – vienas per duris, kitas per langą, o trečias per stogą, kiekvienas gelbstisi kaip gali ir palieka namus, į kuriuos grįžta seimininkas, - taip paliks jūsų kūną visi ligos demonai, visos praeities nuodėmės, visas purvas, visi negalavimai, kurie bjauroja jūsų kūno šventovę. Ir kada angelai Motinos Žemės valdys jūsų kūną, ir šventovės valdovai vėl galės įeiti į jį, tada visi bjaurūs kvapai paskubomis paliks jūsų kūną per kvėpavimą jūsų ir odą, pašvinkęs vanduo išeis iš jūsų burnos per odą, per priekį ir užpakalį.

Pamatysite savo akimis, užuosite savo nosimi, pajusite savo rankomis. Ir tada visos nuodėmės ir nešvarumai bus pašalinti iš jūsų kūno, tada krau­jas bus toks švarus, kaip kraujas Motinos Žemės, tartum sraunios tėkmės puta, tviskanti Saulėje.

Ir kvėpavimas jūsų bus švarus lyg gėlių kvepėjimas, oda švari kaip ir tų vaisių, kurie raudonuoja pro medžių lapiją, jūsų akių šviesa bus tokia pat ryški ir spindės, nelyginant Saulė mėlyname danguje. Ir tada visi Motinos Žemės angelai tarnaus jums. Ir jūsų kvėpavimas, jūsų kūnas ir jūsų kraujas bus neatskiriami nuo kvė­pavimo, kūno ir kraujo Motinos Žemės. Ir dvasia jūsų taip pat bus neatskiriama nuo dangiškojo Tėvo Dvasios.

NES IŠ TIESŲ NIEKAS NEGALI PASIEKTI DANGIŠKOJO TĖVO KITAIP – TIK PER ŽEMĘ MOTINĄ. Kaip naujagimis, kuris negali suprasti savo tėvo pamokymų. Pirma motina turi priglaus­ti jį prie savo krūtinės, išmaudyti, pamyluoti ir pamaitinusi paguldyti į lopšį, kad užmigtų. Nes kūdikio vieta, kol dar mažas, šalia savo motinos, jai jis turi paklusti. O kai paūgės, tėvas paims jį su savimi, kad galėtų dirbti kartu lauke, ir vaikas grįš pas motiną tik pietų arba vakarienės. Ir tada tėvas ištars jam savo pamokymus, kad be vargo galėtų tėvui padėti visuose jo darbuose.

Ir kai tėvas pamatys, kad sūnus suprato visus jo pamokymus ir sumaniai atlieka darbą, atiduos jis sūnui visą savo turtą, kad sūnus galėtų tęsti tėvo darbą. Iš tiesų sakau jums: palaimintas sūnus, kuris klauso motinos patarimų ir elgiasi pagal juos. Bet šimteriopai palaimintas sūnus, kuris priima tėvo patarimus ir vykdo juos, nes gi buvo pasakyta: “Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tavo dienos būtų ilgos šioje Žemė­je”. Aš sakau jums, žmonių sūnūs: gerbkite Motiną Žemę, gyvenkite pagal visus jos dėsnius, kad jūsų dienos būtų ilgos šioje Žemėje, ir gerbkite dangiškąjį Tėvą savo, kad paveldėtumėte amžinąjį gyvenimą danguje. Nes dangiškasis Tėvas šimtą kartų didingesnis už visų kartų kraujo tėvus; kaip ir Motina Žemė didesnė už visas kūniškas motinas. O savo dangiškajam Tėvui ir Motinai Žemei žmogaus sūnus yra brangesnis negu savo kraujo tėvui ir kūniškajai motinai.

Ir visai kitokios išminties kupini žodžiai ir įstatymai dangiškojo Tėvo bei Motinos Žemės, negu žodžiai ir valia visų jūsų kraujo tėvų ir visų kūniškųjų motinų. Ir didelis bus jūsų dan­giškojo Tėvo ir Motinos Žemės paveldas; labiau trokštamas nei tas, kurį jums gali palikti jūsų kraujo tėvai ir kūniškosios motinos.

Ir tikrieji broliai jūsų – tie, kurie vykdo valią dangiškojo Tėvo ir Motinos Žemės, o ne kraujo broliai. Iš tiesų sakau jums: jūsų tikrieji broliai dangiškojo Tėvo ir Motinos Žemės valia pamils jus tūkstantį kartų stipriau negu kraujo broliai. Nes nuo Kaino ir Abelio laikų, nuo to laiko, kai kraujo broliai nusižengė Dievo valiai, nėra dau­giau tikro broliškumo tarp kraujo brolių. Ir broliai elgiasi su savo broliais kaip su svetimais žmonėmis. Todėl sakau jums: mylėkite tikruosius brolius savo Dievo valia tūkstantį kartų stipriau už savo kraujo brolius.

Nes jūsų dangiškasis Tėvas yra Meilė!

Nes jūsų Motina Žemė yra Meilė!

Nes žmogaus sūnus yra Meilė!

Ir per Meilę dangiškasis Tėvas, Motina Žemė ir žmogaus sūnus yra viena. NES ŽMOGAUS SŪNAUS DVASIA ATSIRANDA IŠ DVASIOS DANGIŠKOJO TĖVO IR KŪNO MOTINOS ŽE­MĖS. Todėl būkite tobuli, kaip dvasia dangiškojo Tėvo ir kūnas Motinos Žemės. Mylėkite savo dangiškąjį Tėvą, kaip Jis myli jūsų dvasią. Mylė­kite ir savo Motiną Žemę, kaip ji myli jūsų kūną. Mylėkite savo tikruosius brolius, kaip jūsų dangiškasis Tėvas ir jūsų Motina Žemė juos myli. Ir tada dangiškasis Tėvas duos jums savo Šventąją Dvasią, o jūsų Motina Žemė – savo šventąjį kūną. Ir tada žmogaus sūnūs, kaip tikrieji broliai, mylės vienas kitą tokia meile, kokią dovanoja jiems jų dangiškasis Tėvas ir Motina Žemė. Ir tada taps jie vieni kitiems tikra paguoda. Ir tik tada išnyks Žemėje visos bėdos ir liūdesys, ir įsiviešpataus joje meilė ir džiaugsmas. Ir tada Žemė bus panaši į Dangų, ir ateis Dievo karalystė, ir Žmogaus Sūnus ateis, ir visa jo šlovė, kad valdytų savo paveldą – Dangaus karalystę. Nes žmogaus sūnūs gyvena dangiškajame Tėve ir Motinoje Žemėje, ir dangiška­sis Tėvas ir Motina Žemė gyvena juose.

Ir tada kartu su Dangaus karalyste ateis laikų pabaiga. Nes dangiškojo Tėvo meilė suteikia visiems amžinąjį gyvenimą Dangaus karalys­tėje. NES MEILĖ AMŽINA. Meilė stipresnė už mirtį.

Ir nors aš kalbu žmonių ir angelų kalba, jeigu nėra manyje meilės, aš panašus į gaudžian­tį varpo metalą arba į skambančius cimbolus. Ir nors aš nuspėju ateitį ir žinau visas paslaptis ir visą išmintį, ir mano tikėjimas manyje tarsi aud­ra, išjudinanti kalnus, jeigu nėra manyje meilės, aš – niekas.

Net jeigu aš išdalinsiu visus turtus savo varg­šams, kad juos pamaitinčiau, ir atiduočiau ugnį, kurią gavau iš Tėvo savo, jeigu nėra manyje meilės, nebus man nei palaimos, nei išminties.

MEILĖ KANTRI, MEILĖ ŠVELNI, MEILĖ NEPAVYDI, JI NEDARO PIKTA, NESIDŽIAUGIA NETEISYBE, o randa sau džiaugsmą teisume.

Meilė viską supranta, meilė viskuo tiki, meilė visada viliasi, meilė viską iškenčia. O kalbos – jų nebeliks, ir žinios išblės.

Dabar mes truputį klystame ir truputį esame teisūs, bet ateis visiško tobulumo metas, ir nieko dalinio nebeliks.

Vaikas kalba vaikiškai, o sulaukęs brandos atsisveikina su savo vaikiškomis pažiūromis.

Taigi šiandien mes viską matome per tamsų stiklą, vadovaudamiesi abejotinomis tiesomis. Mū­sų žinios šiandien padrikos, tačiau kai stosime prieš Dievą, mes jau žinosime. Pažinę Jo moky­mą, jau žinosime viską. Ir dabar yra Tikėjimas, Viltis, Meilė, bet didingiausia iš jų – Meilė.

O dabar per mūsų dangiškojo Tėvo Šventąją Dvasią aš kalbu su jumis gyvybės dievo kalba. Ir nėra dar tarp jūsų nė vieno, kuris galėtų supras­ti viską, ką aš sakau. O tie, kurie aiškina jums Raštą, kalba su jumis negyva kalba žmonių, ieškančių jų ligotų ir mirtingų kūnų.

Todėl visi žmonės sugebės juos suprasti, nes visi žmonės serga. Ir visi yra mirtingi. Niekas nemato gyvenimo šviesos. Aklieji veda paskui save akluosius juodais nuodėmių, ligų ir mirties takais ir galiausiai, visi patenka į mirties bedugnę.

Aš esu Tėvo pasiųstas uždegti jums gyveni­mo šviesos. Šviesa užsidega pati ir išsklaido sutemas, o sutemos supranta tik save ir nepažįs­ta šviesos. Aš turiu daug ką jums pasakyti, bet jūs nesugebėsite suprasti. Nes jūsų akys nusilpo nuo sutemų ir visa dangiškojo Tėvo šviesa apa­kintų jus. Todėl negalite suprasti visko, ką aš jums kalbu apie dangiškąjį Tėvą, kuris pasiuntė mane pas jus.

Štai kodėl visų pirma laikykitės dėsnių jūsų Motinos Žemės, dėsnių, apie kuriuos kalbėjau. Ir, kada visi angelai išvalys, atnaujins ir sustiprins jūsų kūnus, kada sustiprins jūsų akis – jūs nebi­josite šviesos švytėjimo.

Kada įgausite sugebėjimą nemirksėdami žiū­rėti į vidudienio Saulę, tada galėsite žiūrėti į akinančią dangiškojo Tėvo šviesą. Šviesą, kuri švyti tūkstantį kartų stipriau už tūkstantį saulių.

Nes kaip galite žiūrėti į dangiškojo Tėvo šviesą, jeigu nesugebate ištverti ugningo Saulės spindėjimo. Patikėkite manimi, Saulė – tai žvakės šviesa, palyginti su jūsų dangiškojo Tėvo tiesos saule.

Todėl turėkite Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Iš tiesų sakau jums: už tai jums būtinai bus atlyginta. Jeigu tikite mano žodžiais, tai tikėkite ir Tuo, kuris mane pasiuntė. Tuo, kuris yra Valdo­vas, ir kuriam nieko nėra negalima.

Nes tai, ko negali žmonės, gali Dievas, ir viskas yra įmanoma Dievui. Jeigu tikite Motinos Žemės angelais ir gerbiate jų įstatymus, jūsų tikėjimas palaikys jus ir jūs niekada nematysite ligos. Taip pat tikėkite ir mylėkite savo dangiškąjį Tėvą. Nes tas, kuris Jį tiki, niekada nebus apgautas ir nematys net savo mirties.

MYLĖKITE VIENAS KITĄ, nes Dievas yra meilė, ir tada Jo angelai sužinos, kad vaikščiojate Jo takais. Ir tada visi Jo angelai ateis pas jus ir jums tarnaus. O Šėtonas su visomis savo nuodėmėmis, ligomis ir ydomis paliks jūsų kūną. Taigi eikite ir atsisakykite nuodėmių savo, atliki­te atgailą prieš pačius save, palaiminkite patys save, kad galėtumėte atgimti ir daugiau niekada nenuodėmaukite”.

Po to Jėzus pakilo. Tačiau visi kiti liko sėdėti, nes kiekvienas pajuto savyje Jo žodžių galią. Debesys išsisklaidė, ir pilnatis pasirodė danguje. Jėzus buvo apsuptas mėnulio šviesos ir nuo Jo plaukų į orą kilo spinduliai. O Jis stovėjo tarp jų ir atrodė, kad skrenda virš Žemės. Niekas nepajudėjo, ir nepasigirdo jokio garso. Ir niekas nepajuto, kiek laiko praėjo, nes laikas sustojo. Tada Jėzus ištiesė rankas virš jų ir tarė: “RAMYBĖ JUMS!”

Ir ilgai dar visi pasilikę sėdėjo savo vietose, o paskui tylėdami pamažu atitoko, kaip žmonės, pabudę iš ilgo miego.

Ir niekas nenorėjo nueiti, tartum žodžiai To, kuris juos paliko, dar skambėtų jų ausyse. Ir toliau sėdėjo, tarsi klausydamiesi nuostabios mu­zikos.

Pagaliau vienas iš jų pasakė lyg su baime: “Kaip gera buvo čia!” O kitas pridūrė: “Kad ši naktis galėtų tęstis amžinai”. Trečiasis tarė: “Kad taip Jis panorėtų visam laikui pasilikti su mumis. Iš tiesų, Jis – tiesos Pranašas, Dievo siųstas, kadangi pasėjo viltį mūsų širdyse”. Ir niekas nenorėjo grįžti namo. Jie kalbėjo: “Aš negrįšiu namo, kur vien tamsa ir džiaugsmo nėra”, “Kodėl mes turime grįžti namo, kur niekas nemyli mūsų?” Taip kalbėjo jie tarpu­savyje, nes visi buvo daugiau ar mažiau ne­turtingi, šlubi, akli, luoši, elgetos, benamiai, niekinami dėl savo skurdo. Skurdas keldavo gailestį, todėl kartais jie rasdavo prieglobstį. Buvo tarp jų ir tokių, kurie turėjo namus ir šeimas, bet jie sakė: “Ir mes norime pasilikti su jumis”. Nes kiekvienas jautė, kad žodžiai To, kuris paliko juos, sujungė visus nemato­mais saitais. Ir visi jautė, kad ką tik iš naujo atgimė, ir nors mėnulis pasislėpė už debesų, jie matė prieš save švytintį pasaulį. Ir šitų žmonių širdyse pražydo puikios nežemiško gro­žio gėlės, džiaugsmo gėlės.

 

PRIEDAS

 

...Jie paklausė Jo: “Kur mums eiti, Mokyto­jau, juk Tavyje amžinojo gyvenimo žodis. Sakyk mums, kokių nuodėmių mes turime vengti, kad daugiau niekada nematytume ligų?”

Jis tarė: “Maitinkitės tuo, kas yra ant Dievo stalo: medžių vaisiais, grūdais ir naudingomis žolėmis, galvijų pienu ir bičių medumi. Bet koks kitas maistas – Šėtono darbas, užtraukia nuodėmę, ligas ir mirtį. O gausus maistas, kurį jūs randate ant Dievo stalo, suteiks jūsų kūnui jėgų ir jaunystės ir liga nepalies jūsų. Iš tikro, nuo Dievo stalo senasis Matūzalis ėmė sau maistą, ir jeigu jūs darysite tą patį, pažadu jums, kad gyvy­bės dievas duos jums, ilgą gyvenimą šioje Žemėje.

Nuo Hiaro (gegužės) mėnesio pradžios valgy­kite rugius; visą Sivano (birželio) mėnesį – kvie­čius, pačią tobuliausią iš žolių, duodančių grū­dus. Pasistenkite, kad kasdieninė duona jūsų būtų kepama iš kviečių. Kad Viešpats galėtų pasirūpinti jūsų kūnu.

Visą Tamuzo (liepos) mėnesį maitinkitės rūgš­čiais vaisiais, kad jūsų kūnas suliesėtų, ir Šėtonas būtų iš jo išvytas.

Per Zijulį (rugsėjį) rinkite vynuoges ir tegul jų sultys bus jums gėrimas; per visą Markešvaną (spalį) rinkite saldžias vynuoges, išdžiovintas Sau­lės angelo, kad sustiprintų jūsų kūną, nes jose gyvena Viešpaties angelai.

Jūs turite valgyti sultingas figas per visą Abo (rugpjūčio) mėnesį, o Hebato (sausio) mėnesį likutį tų vaisių, kuriuos surinkote, leiskite Saulės angelui išdžiovinti. Maitinkitės tais vaisiais su migdolų kauliukais, kol medžiai neduoda vaisių.

O žoles valgykite Tibeto (gruodžio) mėnesį, kad išvalytumėte savo kraują nuo visų nuodė­mių. Ir tą patį mėnesį pradėkite gerti savo galvijų pieną, nes tam Viešpats ir duoda žolę pievose galvijams, duodantiems pieno, kad savo pienu jie papildytų žmonių maistą.

Nes iš tiesų sakau jums: palaiminti, kurie valgo maistą tik nuo Viešpaties stalo ir vengia visų šėtono bjaurumų”.

plukes.jpg

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

  1. Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
  2. Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
  3. Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
  4. Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
  5. Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
  6. Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
  7. Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
  8. Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
  9. Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
  10. Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
  11. Skatina žarnyno veiklą.
  12. Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
  13. Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
  14. Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas  vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.