Kalba
ru lt

Pagrindinis   Knyga   Straipsniai   Kontaktai   Svetainės medis

Avižinis V.K. Izotovo kisielius ir kiti “avižiniai vaistai”

Avižinis V.K. Izotovo kisielius ir kiti “avižiniai vaistai”

Užvirinti nechloruoto vandens, t.y. šulinio, šaltinio, parduotuvėje pirkto gręžinių vandens, bet jokiu būdu ne iš čiaupo. Atšaldyti jį iki 40o C. Paskui į penkių kitrų talpos stiklinį ar emaliuotą indą supilti ¾ to vandens, įberti 0,5 kg avižinių dribsnių, 5-9 šaukštus rupiai sumaltų avižų grūdų, įpilti pusę stiklinės kefyro ir, sandariai uždengus, palaikyti 1-2 paras, kad prasidėtų pienarūgštis rūgimas. Jei indą pastatysite prie radiatoriaus, šis procesas vyks greičiau. Į viršų kylantys burbuliukai ir suspensijos susisluoksniavimas – požymiai, rodantys, kad rauginti pakanka. Po rūgimo mišinį reikia pertrinti per kiaurasamtį. Intensyviai maišant ir vis šiek tiek paspaudžiant reikia po truputį pilti likusį vandenį – tuomet lengviau pertrinsite. Tą pertrintą ir praplautą skystį supilti į kitą indą, kuriame jį laikysime 16-18 valandų, kol susidarys du sluoksniai: apatinis – tirštos nuosėdos (avižų koncentratas), o viršutinis – švarus skystis. Šį skystį atsargiai reikia nupilti arba nusiurbti per žarnelę. Apatinį sluoksnį laikysime šaldytuve ne ilgiau kaip tris savaites. Tokį avižų koncentratą, suraugintą su kefyru, galima naudoti naujai koncentrato porcijai užraugti.

Kisielių reikia virti iš viršutinio nupilto vandens. Neverta virti ilgiau kaip 5 minutes. Paskui galima įdėti 1 šaukštą medaus ir pavirti dar 5 minutes. Kadangi kisielius rūgštus, tai tie, kurių skrandžio rūgštingumas sumažėjęs, gali medaus ir nedėti – jiems ir taip šis gėrimas turėtų patikti. Na o tiems, kurių skrandžio rūgštingumas didelis, medaus būtinai reikia įsidėti. Galimi ir kitokie kisieliaus pagardinimo variantai: sviestu (į karštą kisielių), aliejaus (į šaltą kisielių), žalumynų pagal sezoną ir mėgiamiausių prieskonių (petražolių, krapų, salierų, pastarnokų, žliūgių ir kt.). Tinka ir razinos, džiovinti abrikosai, kitokie džiovinti vaisiai ir uogos.

Geriausia kisielių gerti vietoje pusryčių, kaip patiekalą, maždaug 150-200 ml. Reguliariai, kasdien. Tik tada pajusite stulbinančius savijautos pokyčius: praeina alergija, dingsta šlapimo ir lyties organų bėdos, širdies ir kraujagyslių problemos, kaip naujas dirba virškinamasis traktas, pagerėja diabetikų savijauta, apmalšta sąnarių skausmai, traukiasi kitos negalios. Žmogus tampa švelnesnis, geresnis, aktyvesnis, judresnis, tarsi pajaunėjęs.

Jeigu sveikatos problemos rimtos, aš rekomenduoju tokį kisielių gerti po gurkšnelį kas 5-10-15 minučių visą dieną. Tada jo normą galima padidinti iki 1 litro per parą. Kisielių galima virti ir tirštesnį arba skystesnį – viskas priklauso nuo žmogaus skonio ir jo organizmo galimybių, sveikatos problemų rimtumo. Šio kisieliaus veikimo spektras labai platus, aš išskyriau tik pagrindinius akcentus.

Svarbiausia – organizmo valymas maitinantis!

Kisielius grąžina ištvermę, darbingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, jį geriant pagerėja loginis mąstymas, t.y. vyksta tai, ką plačiąja prasme galime pavadinti organizmo išsivalymu.

 

Ne pro šalį būtų priminti skaitytojams tas išties unikalias avižų savybes, kurios atsiskleidžia naudojant jas bet kokia forma. Suprantama, gydomųjų savybių neturi termiškai apdoroti avižų grūdai, jų dribsniai ir išgirtieji įvairių rūšių mišiniai, vadinamieji “miusliai”.

Neapdorotuose avižų grūduose yra visos B grupės vitaminų, baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių. Nors beveik visi oficialiosios medicinos atstovai gąsdina, kad augaliniame maiste aminorūgščių nėra, avižose jų yra tik dukart mažiau nei mėsoje! Užtat kitų kompenentų tiek, kad mėsaėdžiai nė nesapnavo, ir, beje, be žudikiškų mėsos valgymo pasekmių. Avižose yra ir vitamino E, sieros, padedančios atsinajinti DNR, skatinančios nervinių ir kitokių ląstelių dauginimąsi. Be to, avižų grūduose yra biotino, reikalingo nervų sistemos funkcijai pagerinti, o juose esantis selenas blokuoja virusų plitimą ir mutavimą. Kaip ta proga neprisiminti hepatito, herpeso, netipinės pneumonijos ir kitų virusų mutacijų? O kiek dar visokiausių rūšių “šiltakraujų rijikų” tyko mūsų ateityje?

Avižų grūduose gausu ir kitų mikroelementų bei makroelementų: cinko – spermos elemento (!), geležies, jodo, mangano, fosforo, magnio, kalio. Todėl įvairiai pagamintas avižų košes ir kisielius reikia nuolat valgyti sveikiems, o ligoniams – tiesiog būtina.

Dažnai rekomenduojama vartoti avižinius dribsnius. Atminkite, jog tai tėra komercija pagrįsta rekomendacija. Dribsniuose nėra visų tų naudingų medžiagų, kurių gausu grūduose. Todėl reikia vartoti grūdus: lukštentus (blogiausiu atveju), nelukštentus (sėjamąsias avižas). Tuomet tai bus ir kokybiškas maistas, ir garantuotas vaistas. Ir ne tik tiems, kurie serga virškinamojo trakto ligomis ir geria įprastus gleivingus nuovirus. Avižos naudingos ir senukams, ir vaikams, nes jos papildo organizme kalio ir magnio (tai ypač aktualu skleroze sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms), kalcio ir fosforo druskų (itin reikalingų vaikams bei sergantiems tuberkulioze, diabetu) atsargas.

Aš pats naudojuosi tokiais “avižinio gydytojo ir švarintojo” variantais.

Universalus” kisielius, pakeliantis iš patalo nusilpusius, beviltiškus ligonius.

Ak, kiek mielaširdingų daktarų pataria tokiems ligoniams, 99 atvejais iš šimto, valgyti vištienos sultinius, mėsos nuovirus… Jie net nesuvokia, kad tokiais patarimais “iščiulpia” paskutines šių vargšų ligonių gyvybines jėgeles. Toks “eliksyras” ypač kenkia sergantiems vėžiu. Mat tokiems sultiniams suvirškinti reikia 30 kartų daugiau energijos nei jie patys suteikia. Be to, jie dar labiau sustiprina apsinuodijimą baltymais, kuris būdingas daugeliui sunkių ligonių.

Avižiniai kisieliai ne tik puikiai valo organizmą, bet ir yra lengvai įsisavinami, suteikia mums visų mano jau minėtų naudingų medžiagų. Drąsiai galime teigti, jog nėra vertesnių už avižas grūdinių kultūrų.

  • Universalus receptas:

Natūralias (sėjamąsias) avižas kruopščiai persijoti, kad išbyrėtų piktžolių

sėklos, perrinkti, perplauti. Paskui virti nedideliame vandens kiekyje, kol suminkštės. Vandenį nusunkti ir pasilikti.

Avižas sumalti mėsmale, tyrę vėl sukrėsti į puodą, užpilti nusunktu vandeniu ir įpilti dar dukart tiek šviežio vandens (t.y. vieną dalį košės reikia užpilti 3 dalimis labai švaraus, ne iš čiaupo, vandens). Išmaišyti ir pavirti pusvalandį, įdėti šaukštą medaus ir pavirti dar 5 minutes. Paskui pertrinti per tankų metalinį sietelį, kad atsiskirtų grūdų lukštai. Gerti galima nenormuojant, iki 1 litro per dieną.

Daugeliui ligonių tai ne tik gėrimas, bet ir pagrindinis maistas. Geriausia gerti šį kisielių po truputį, nedideliais gurkšneliais, nes net ir tokiu geru maistu negalima per daug apsunkinti organizmo.

Kai siaučia infekcijos, galima į perkoštą, dar karštą avižų kisielių įdėti medetkų (ne daugiau kaip 1-2 šaukštus į 3 litrus kisieliaus) ir uždengus palaikyti, kad pritrauktų. Tokie “sudėtiniai”, su įvairiomis žolelėmis pagaminti kisieliai padeda atprasti nuo rūkymo, alkoholio, narkotikų.

Į kisielių galima dėti truputį sviesto arba įberti riešutų miltelių, arba pjaustytų džiovintų vaisių. Tada jis suteiks dar daugiau jėgų, energijos, žvalumo negu išgirtasis ženšenis.

Gal galėtumėte man įvardyti kokį nors užsienietišką maisto papildą, kuris prilygtų avižoms efektyvumu? Apie kainą aš jau nė nekalbu…

  • Sergantiems virškinamojo trakto ligomis, ypač opiniu kolitu, skrandžio ir

žarnyno opomis:

2 šaukštus neapdorotų (sėjamųjų) avižų grūdų susmulkinti kavamale (arba mėsmale, bet tuomet teks pasidarbuoti iš peties), užplikyti 0,5 litro verdančio vandens, palaikyti termose 8 valandas, kad pritrauktų. Antpilą perkošti, o tirščius pertrinti per sietelį. Gerti po 1-2 stiklines per dieną nedidelėmis porcijomis ne trumpiau kaip mėnesį. Paskui padaryti 2-3 savaičių pertrauką ir vėl kartoti antpilo gėrimais tokiais pat kursais, kol visiškai pasveiksite. Gerai būtų lygiai taip pat gerti ir varnalėšų sėklas.

 

  • Virškinamojo trakto opos:

  1. Likus valandai iki pagrindinio valgymo suvalgyti:

    1. 1 šaukštelį daigintų avižų (grūdus išlukštenti).

Avižose, kaip ir motinos piene, yra gama linoleno rūgšties, PGE hormono

Pirmtakės, o taip pat cinko ir kitų elementų.

    1. 1 šaukštelį perčios (turi 18 aminorūgščių, dalyvauja medžiagų

apykaitoje).

    1. viską užsigerti 1 desertiniu šaukštu 5% mumijaus tirpalu. Taip daryti 3

kartus per dieną 1 valandą prieš valgį. Tokio gydymo kursas – 1 savaitė.

 

  1. Paskui savaitę reikia gerti tik ką išspaustų sulčių mišinius: 75 ml morkų sulčių

+ 25 ml kopūstų sulčių + 25 ml burokėlių sulčių + 25 ml bulvių sulčių. Sultis gerti 3 kartus per dieną po pagrindinio valgymo.

Pakaitomis taikyti punktuose 1 ir 2 nurodytą gydymą, kol pasveiksite.

 

  • Labai senas kaimiškas patiekalas sergantiems mažakraujyste ir išsekusiems:

Jį paprastai gamina iš beveik į miltus susmulkintų avižinių kruopų. Vieną dalį

kruopų užpilti viena dalimi šalto vandens, įdėti truputį mielių arba apynių raugo, arba riekelę ruginės duonos ir palikti 12-24 valandoms, kad pradėtų rūgti. Rūgimo laikas priklauso nuo temperatūros, tad indą gerai būtų šiltai apvynioti. Kai įrūgsta, perkošti, pertrinti, užvirinti ir – kisielius gatavas. Tokį karštą kisielių galima gerti įdėjus šiek tiek sviesto arba įpylus šlakelį aliejaus, o šaltą – su pienu, uogiene, medumi.

 

  • “Universalaus” kisieliaus variantas:

Vieną stiklinę neapdorotų (sėjamųjų) avižų pavirti pusvalandį užpylus 2 litrus

vandens. Kai atauš, vandenį nupilti, o avižas sumalti mėsmale. Nupiltąjį vandenį supilti į trilitrinį stiklainį, sukrėsti į jį maltas avižas, įberti 0,5 kg avižinių dribsnių, įdėti 3 šaukštus grietinės arba įpilti pusę stiklinės kefyro. Iki stiklainio viršaus pripilti šilto vandens ir sandariai uždengti dangteliu. Palikti 1-2 paroms, kad įrūgtų. Paskui pertrinti per sietelį ir, supylus į stiklainį, laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 20 dienų.

Kisielių verdame taip: imame stiklinę viršutinio skysčio ir 3 šaukštus tirščių iš dugno. Įpilame pusę stiklinės švaraus vandens, įberiame 2 šaukštus avižinių dribsnių ir paverdame ant silpnos ugnies 2-3 minutes. Nukaičiame, puodą uždengiame ir palaikome 10-15 minučių. Vieniems tai puikūs pusryčiai, kitiems – organizmo valymas, tretiems – svorio reguliavimas, o visiems – universalus gydymas.

 

  • Gydomasis nuoviras sergantiems inkstų, kepenų, šlapimo pūslės ligomis:

Visiems naudinga jį gerti kursais po 2 savaites, pakartojant 3 kartus per metus:

pavasarį, vasarą ir rudenį. Gerti po 1-2 stiklines rytą nevalgius, likus 1-2 valandoms iki pietų ir praėjus 3-4 valandoms po pietų.

1 stiklinę sėjamųjų avižų užpilti 1 litru šilto vandens, palaikyti 10-12 valandų. Paskui užkaisti, o kai užvirs – sumažinti ugnį ir pavirti pusvalandį. Supilti į termosą ir palaikyti 10-12 valandų. Arba galima tiesiog šiltai apvynioti puodą su nuoviru. Perkošti ir įpilti tiek virinto vandens, kad gautųsi 1 litras. Nuovirą visada reikia gerti šiltą, tad kaskart reikės jį pašildyti vandens vonioje. Galima iškart išsivirti tris litrus nuoviro, bet laikyti jį galima ne ilgiau kaip dvi dienas ir tik šaldytuve.

 

  • Dar vienas nuo seno žinomas būdas, kaip avižomis atsikratyti akmenų

inkstuose:

Maždaug savaitę dvi prieš avižoms subręstant nupjauti visą augalą prie pat šaknų (su šluotele ir grūdais), išdžiovinti, susmulkinti 0,5-1 cm gabaliukais. Prikimšti pilną trilitrinį stiklainį ir užplikyti verdančiu vandeniu. Stiklainį šiltai suvynioti ir 6-8 valandas palaikyti, kad pritrauktų. Dar geriau būtų, jeigu įsigytumėte tokį didelį termosą. Kai pritrauks, antpilą perkošti, tirščius nuspausti. Laikyti šaldytuve. Gerti būtinai reikia šiltą antpilą: po 1 stiklinę rytą nevalgius, 1 valandą prieš pietus, prieš vakarienę ir prieš pat miegą. Šitaip gydantis kitokius skysčius gerti draudžiama, tad teks atsisakyti sriubos, arbatos, sulčių, net vandens. Būtina apriboti aštrių, sūrių, keptų, daug baltymų turinčių patiekalų vartojimą. Gydymo kursas – 2-3 mėnesiai.

 

  • Inkstų ir kepenų gydymo variantas:

Šis receptas tinka tik tiems, kurių organizmas toleruoja pieną ir jo

produktus.

Natūralius avižų grūdus 30 minučių virti piene (1 šaukštui grūdų reikia 1 stiklinės pieno). Nuovirą perkošti. Pradėti gerti reikia nuo pusės stiklinės ir palaipsniui padidinti dienos normą iki 1 litro. Paskui taip pat palaipsniui mažinti dozę iki pusės stiklinės per dieną. Mitybos apribojimai tokie pat, kaip nurodyta ankstesniame recepte.

 

  • Kitoks recepto su pienu variantas:

1 stiklinę avižų užpilti 1 litru vandens ir virti, kol liks 0,5 litro skysčio.

Perkošti, įpilti į nuovirą 2 stiklines nenugriebto pieno ir užvirinti. Gerti taip pat, kaip nurodyta ankstesniame recepte.

 

  • Sergantiems bronchų astma:

2 kg perplautų avižų suberti į didelį emaliuotą puodą, pridėti po 200 g šviežių

alijošiaus lapų, konjako ir medaus. Visą šį mišinį užpilti 5 litrais švaraus šaltinio vandens, puodą kišti į orkaitę (o dar geriau būtų gaminti moliniame ar ketaus inde ir kaitinti kaimiškoje krosnyje) ir šutinti 3 valandas tokioje temperatūroje, kokioje kepama duona (maždaug 150o C). Ištraukus iš orkaitės perkošti, įdėti dar po 200 g alijošiaus lapų, konjako ir medaus. Vėl kišti į orkaitę ir pakaitinti tik iki užvirimo. Paskui perkošti, nuspausti ir palikti, kad atvėstų.

Gerti po 100 g po valgio. Gydymo kursas – nuo 2 savaičių iki 2-3 mėnesių. Viskas priklauso nuo ligonio būklės.

 

  • Pradinėje hipertonijos stadijoje:

1 stiklinę avižų virti 1 litre vandens, kol teliks pusė skysčio. Perkošti,

tirščius nuspausti.

Mažais gurkšneliais, po truputį išgerti 100 ml per dieną.

 

  • Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje:

100 g avižų užplikyti 0,5 litro verdančio vandens, palaikyti per naktį termose,

kad pritrauktų.

Gerti po 100 ml 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

 

  • Esant bet kokiam medžiagų apykaitos sutrikimui:

Gerti neapdorotų (sėjamųjų) avižų nuovirus, kisielius, valgyti jų košes, o visa

tai derinti su stipraus erškėtuogių nuoviro gėrimu.

 

  • Organizmą stiprinanti trauktinė, padedanti pervargusiems, netekusiems jėgų,

kamuojamiems nemigos, impotentams:

Pilną indą kietai prikimšti žalių avižų (susmulkinti visą augalą, taip pat ir nesubrendusias šluoteles), užpilti degtine ir laikyti tamsioje šiltoje vietoje 21 dieną. Paskui perkošti, nuspausti.

Gerti po 20-30 lašų įlašinus į 1 šaukštą vandens 3-4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

 

30 g žaliuojančių avižų (arba šiaudų) užplikyti 1 litru verdančio vandens, laikyti ne mažiau kaip 2 valandas, kad pritrauktų, paskui perkošti.

Gerti po 100 ml 4-5 kartus per dieną 30-40 minučių prieš valgį (arba praėjus 1-2 valandoms po valgio). Labai padeda sergantiems pilvo vandene.

 

1 kg avižų šiaudų (arba žaliuojančių augalų) pusvalandį pavirinti 1-2 litruose vandens. Toks nuoviras puikiai tinka vonioms ir apsiplovimams, tik jį reikėtų derinti su antpilų gėrimu.

 

Unikali gydymo priemonė – žaliuojančių avižų sultys. Gerti po 20 ml prieš valgį. Šios sultys galėtų net numirusį prikelti.

 

  • Universali priemonė sergantiems sąnarių ligomis:

0,5-1 kg avižų grūdų supilti į drobinį maišelį ir virti 10 minučių. Šiek tiek

nuspausti, atvėsinti, kad nedegintų kūno, ir dėti ant skaudamos vietos. Ant viršaus uždėti sluoksnį laikraščių (kokius 10) ir palaikyti pusvalandį. Nuėmus kompresą gerai pamasažuoti skaudamą vietą, įtrinant šiek tiek skysto, šilto medaus ir mumijaus tirpalo mišinio. Į stiklinę skysto medaus reikia įpilti 50 ml šilto vandens, kuriame ištirpyta 5 g mumijaus. Po masažo skaudamą vietą uždengti polietileno skiaute, šiltai apvynioti ir laikyti iki ryto. Rytą nuimti, odą nuplauti. Kartoti kursais po 15 dienų darant 15 dienų pertraukas, kol pagerėjimas bus akivaizdus. O jo būtinai sulauksite, jeigu… derinsite kompresus su avižų nuoviro gėrimu. Pertraukose tarp kompresų būtinai reikia daryti avižų šiaudų nuoviro vonias.

 

  • Pasišlykštėjimą rūkalais, alkoholiu, narkotikais sukelia:

100 g išlukštentų avižų grūdų 4 valandas pamirkyti 1 litre vandens įbėrus 1

šaukštelį sodos. Paskui apie valandą pavirti ant silpnos ugnies ir perkošti.

Gerti nuovirą pusvalandį prieš valgį, padalijus jį į tris dalis.

 

  • Onkologiniams ligoniams:

“Žymųjį” vištienos sultinį, atseit padedantį atgauti jėgas po chemoterapijos ir

spindulinio gydymo, būtina pakeisti avižų nuovirais pagal šiuos receptus. Patikėkite, jėgų jie suteiks kur kas daugiau, negu išgirtasis sultinys, o žalos pridarys tikrai mažiau.

Sergant gerklės vėžiu:

Į 2-3 litrus vandens įdėti po pusę kilogramo avižų grūdų ir šiaudų, virti uždengtame puode 20 minučių.

Šiuo nuoviru 30 sekundžių daryti ligonio kūno aptrynimą ir iškart paguldyti jį į lovą. Jeigu darant aptrynimus ant kūno atsiras melsvų ar raudonų dėmių arba pradės tinti kojos, gydymo vis tiek nenutraukti. Šie požymiai rodo, kad ligonio organizmas teigiamai reaguoja į procedūrą.

 

  • Visapusiškas, organizmą valantis poveikis:

Avižų košė padeda pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus, netgi tokius

kaip švinas.

 

Avižų gleivės neleidžia iš žarnyno prasiskverbti į kraują nekokybiško maisto irimo produktams. Avižų košė lengvai įsisavinama, ji reguliuoja žarnyno darbą ir esant vidurių užkietėjimui, ir viduriuojant.

plukes.jpg

Baltoji sidabražolė

Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:

  1. Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
  2. Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
  3. Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
  4. Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
  5. Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
  6. Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
  7. Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
  8. Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
  9. Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
  10. Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
  11. Skatina žarnyno veiklą.
  12. Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
  13. Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
  14. Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.

Akmens taukai

(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)

Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.

Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.

Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.

Tai puikiai subalansuotas  vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.

Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.