Tibeto lofantas
Raukšlėtalapis agastachis (Agastachys rugosa), Tibeto lofantas (Louphantus tibeticus). Tai reliktinis daugiavarpių šeimos augalas. Imunostimuliatorius.
Tibeto lofantas – puikus vaistinis medingas augalas, išskiriantis nektarą jau pirmaisiais augimo metais ir žydintis iki pat vasaros pabaigos, kai jau seniai būna pasibaigęs kitų medingų augalų žydėjimo metas. Medus iš jo nektaro turi gydomųjų galių. Lofanto reikšmė medicinoje yra dar didesnė nei bitininkystėje. Nuo neatmenamų laikų jį naudoja Tibete, apskritai Rytų tautos mano, kad lofantas yra labai stiprus biostimuliatorius, galintis varžytis su ženšeniu.
Biocheminių tyrimų duomenimis, jis yra galingas ilgalaikio poveikio imunostimuliatorius, kuriam prilygstančių augalų pasaulyje kol kas neatrasta. Kitaip nei ženšenis, jis švelniau ir ilgiau veikia organizmą, jo gydomosios savybės stiprėja palaipsniui ir trunka kur kas ilgiau. Didžiausias jo pranašumas yra tas, kad tiesiogiai veikdamas imuninę sistemą, jis verčia ją aktyviau stimuliuoti mūsų sekrecijos organus, vadinasi, ir stiprinti mūsų vidines apsaugos jėgas.
Koloidiniai tirpalai
Jie gali būti tik skysti, o jų įsisavinimas siekia 98% (organizmas įsisavina nuo 4 iki 40% tabletėse ir kapsulėse esančių veikliųjų medžiagų).
Koloidinius tirpalus sudaro labai mažytės dalelės‚ net 7000 kartų mažesnės už mūsų kraujo raudonuosius kūnelius eritrocitus. Kiekvienos koloidinio tirpalo dalelės krūvis yra neigiamas, o žarnyno epitelis turi teigiamą krūvį, todėl susidaro elektromagnetinis laukas, kuris koncentruojasi aplink žarnyno sieneles. Štai dėl to juos organizmas taip gerai įsisavina. Koloidinio tirpalo fizinės savybės panašios į organizmo skystąją terpę (kraują, limfą)‚ todėl ląstelės taip lengvai pasisavina jame esančias vaistines medžiagas. Vartojant koloidinius tirpalus palaikomos ir stiprinamos organizmo kompensacinės funkcijos; sėkmingiau įveikiamos ūmios ir lėtinės vidaus organų patologijos; gerokai sumažinamas vartojamų vaistų kiekis ir lengviau išvengiama jų šalutinio poveikio.
Daugiakomponenčiai vaistažolių mišiniai veiksmingesni už tuos, kuriuos sudaro tik keletas komponentų, o dar labiau – už vienos kurios nors vaistažolės preparatą.
KOLOIDINIS SIDABRAS – veiksminga natūrali antiseptinė priemonė, veikianti bakterijas, virusus ir grybelius. Rekomenduojamas, kai reikia aktyvinti nespecifinį imunitetą, taip pat kaip profilaktikos priemonė prieš virusines infekcijas. Patogeninė mikroflora netampa rezistentiška sidabrui. Sidabras‚ kuris preparate yra itin aktyvios koloidinės formos, - puikus antiseptikas; turintis labai platų veikimo spektrą – jis veikia daugiau nei 650 rūšių bakterijas! Kitaip nei antibiotikams, sidabrui neišsivysto atsparumas. Koloidinis sidabras ne tik kovoja su ligų sukėlėjais, bet ir padaro jų išskiriamus toksinus nekenksmingais, padeda atkurti pažeistus audinius, įveikti uždegimo sukeltus patologinius procesus. Ir niekada nepamirškite – lėtinis uždegimas dažnai virsta vėžiu...
GRYBAI IR NAUJAUSI MOKSLO ATRADIMAI
Mokslininkai paskelbė šoką sukėlusį pareiškimą apie tai, jog GRYBAI - labai išvystytos nežemiškos civilizacijos atstovai, kuriuos į Žemę atskraidino ateiviai... Šią teoriją pateikė Terrence McKenna (psichologas ir filosofas).
MecKenna pareiškė, jog grybų sporos visiškai prisitaikiusios kosminėms kelionėms: jos lengvai išgyvena vakuume, net esant ekstremaliai žemai temperatūrai!
Grybų sporų tvirtumą galima palyginti su metalu! Dar daugiau, jos gali atstumti neigiamą kosminį spinduliavimą! Grybai nepaprastai gyvybingi.
Jie visuomet dygsta pačiose blogiausiose vietose - smarkiai užterštose cheminėmis medžiagomis, drėgmėje. karštyje, esant mirtinai radiacijai. Pavyzdžiui, Černobylyje rastas grybas, mintantis radioaktyviais produktais ir šitaip valantis orą aplink save. Grybą rado ant sugriuvusios atominės elektrinės sienos, kuri jau daug metų skleidžia stiprią radiaciją, viską naikinančią kelių kilometrų spinduliu!
Yra grybų, gebančių pralaužti asfaltą, švytėti tamsoje, per naktį perdirbti visą krūvą cheminių ir naftos produktų atliekų ir paversti ją valgomu bei maistingu produktu. Grybai auga mikrobų ir virusų ypatingo plitimo vietose. Daugelis gyvūnų ir augalų neturi apsaugos nuo tokių veiksnių, o štai grybai — priešinasi it pašėlę!
Iš 160 tūkstančių rūšių grybų, kurių kūnuose yra sudėtingų cheminių junginių, mokslas sugebėjo iššifruoti ir atkurti ... tik 20. Bet ir šis kiekis padėjo sukurti keletą itin svarbių vaistų: nuo cholesterolio pertekliaus, diabeto, VĖŽIO, AIDS, gripo, senatvinių ligų!
Dar 1990 m. buvo pastebėta, jog grybiena - tai sudėtinga infrastruktūra, ant kurios įsitaiso VISI PASAULIO AUGALAI! Šių „voratinklių“ tinklas ne tik tiekia maistą ir chemines medžiagas, bet ir yra PROTINGA SAVE UGDANTI RYŠIŲ SISTEMA! GRAFINIS INTERNETO VAIZDAS ATRODO LYGIAI TAIP PAT! Kiekviena voratinklio gijelė gali perduoti viso tinklo informaciją!
Ir dar viena „vėžinė“ Žemės liga — didžiuliai plastiko kiekiai žemėje ir vandenynuose (jau yra ir plastiko salų)... Du Jeilio universiteto studentai atsitiktinai rado grybelį - Pestalopsiopsis mikrospora, kuris skaido plastiką!
Iki šiol tai nebuvo pavykę nei mokslui, nei naujausioms technologijoms. Tad mokslininkai sieja su šiuo grybeliu dideles viltis: tai būtų ir pigus biokuras, ir nuotekų valymo sistemos, ir upių bei kitų vandens telkinių valymas, pasitelkus protingus grybus!
Grybai kur kas artimesni gyvūnijos pasauliui, negu mums atrodo. Jų veiksmai kartais primena sąmoningo sprendimo rezultatą!
Todėl nėra ko stebėtis, kad mokslininkai nuolat atranda grybuose medžiagų, kurios gali padėti gydant daugelį „nepagydomų“ ligų...
Pavyzdžiui, Singapūro nacionalinio universiteto tyrėjai išsiaiškino, jog reguliarus grybų valgymas sumažina garbaus amžiaus žmonių demencijos riziką.
Pasirodo, grybuose yra antioksidanto L-ergotioneino (L-ergothioneine), turinčio priešuždegiminių savybių. Žmogaus organizmas savarankiškai ergotioneino negamina, vienintelis jo šaltinis – maistas. Baravykuose jo 10 kartų daugiau nei kituose jo turinčiuose produktuose!
Šiuos teiginius patvirtino Pensilvanijos universiteto mokslininkai: „Svarbiausios grybuose esančios maisto medžiagos — selenas, vitaminas D, gliutationas, ergotioneinas. Visos jos veikia kaip antioksidantai, gebantys sumažinti oksidacijos keliamą stresą ir pristabdyti senėjimo procesus“.
Grybiena stebėtinai panaši į smegenis, kuriančius mokslui nepavaldžius stebuklus!
Kaip ir kokiais grybais gydytis
Iškart reikia įsidėmėti, kad grybai būna dviejų rūšių. Viena iš jų – valgomieji grybai. Jų galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre. Jie skanūs, tačiau juose beveik nėra gydomųjų elementų, nes jie auginami ant dirbtinių substratų.
Kad gautume iš jų kuo daugiau naudos, juos reikia virti — verdant gydomieji elementai nesuyra. Pačius grybus tinka valgyti sveikiem žmonėms (tik ne vaikams), o nuovirą reikėtų duoti nusilpusiems ir ligotiems žmonėms.
Tokie grybai tinka sriuboms, padažams ir kitiems patiekalams.
Antroji rūšis — gydomieji grybai. Jie auginami specialiai, ant tos pačios medienos, ant kurios jie auga gamtoje. Jie valgomi, tik labai neskanūs… Gydymo tikslais jie auginami specialiuose angaruose, palaikant didelę drėgmę, atitinkamą temperatūrą ir laikantis sterilumo. Vėliau iš jų gaminami 30-50% gydomieji ekstraktai. Be to, pašalinama apie 96% chitino, kurio mūsų organizmas neįsisavina, o kepenims jis kelia problemų.
Farmacijos įmonėse pagaminami vandenyje tirpūs milteliai, kuriuos organizmas įsisavina 100%. Jie ištirpsta 80 laipsnių temperatūros vandenyje be jokių nuosėdų. Apie įvairių rūšių grybų gydomąsias savybes detaliai kalbėsime kituose straipsniuose. Mūsų miškuose augančių grybų gydomosios savybės detaliai apžvelgtos knygoje. Ir dar viena labai svarbi detalė! Dabar galima įsigyti įvairiausių maisto papildų, pagamintų iš rytietiškų grybų, kapsulėse po 400-600 mg. Juos reklamuoja ir tiekia komercinės firmos, kurios neprisiima jokios atsakomybės už kapsulių turinį ir veiksmingumą. Be to, reikėtų žinoti, jog gydomosios dozės yra nuo 4 iki 12 ir daugiau gramų. Vadinasi, 6-12 mėnesių (o kartais, kai situacija išties rimta, ir ilgiau) kasdien reikėtų praryti po 20 ir daugiau kapsulių. Joks skrandis neišvers tokio kiekio kapsulių želatinos... Šie „papildai“ tėra komercinė produkcija, neturinti nieko bendra su gydymu ir sveikata!
Pirkti reikėtų tik farmacijos įmonių pagamintus grybų ekstraktus, turinčius tarptautinius kokybės sertifikatus. Svarbus ir grybus perkančios šalies toks pat sertifikatas.
Į klausimus atsako onkologas
Prieš atsakydamas į klausimus, gydytojas onkologas, tyrėjas, farmacijos mikologas Isajevas J.V. iškart pabrėžia, jog reikia atskirti tiesiog grybus ir preparatus, pagamintus iš jų ekstraktų. Grybų sudėtyje yra iki 96 procentų chitino — medžiagos, kurios žmogaus organizmas neįsisavina. Iš čia ir visos su grybų valgymu susijusios problemos, taip pat ir žala kepenims. Grybų ekstrakte (jeigu tai ekstraktas, o nė į miltelius sumalti grybai) chitino jau nėra, tad jis kaip tik priešingai veikia kepenis, jas gydo. Todėl kokių nors apribojimų vartoti bet kokius patikrintus (o ne „neaiškius“) preparatus, pagamintus iš gydomųjų grybų, nėra. Priešingai, vartokite juos, ir kepenų „gyvenimas“ palengvės!
Kokie yra vėžio gydymo grybais ypatumai, kuo jie iš esmės skiriasi nuo kitų metodų?
Esminis skirtumas — šis gydymas labai veiksmingas. Pavyzdžiui, Japonijoje grybų preparatus vartoja 70% onkologinių ligonių, o 30% visų priešvėžinių preparatų (turimi omenyje oficialūs vaistai) pagaminti iš grybų. Iš šitakių (paprastųjų dantenių) gaminamas lentinanas, iš maitake grybų (kuokštinių sėdžių) — grifolanas, iš įvairiaspalvių kempių — krestinas, iš reiši grybų (tikrinių blizgučių) — GL ir kiti. Noriu pabrėžti - šiuos preparatus Japonijoje ir Kinijoje gydytojai privalo skirti savo pacientams! O jie veiksmingi dėl to, kad kiekviename grybe yra bent du priešvėžinio poveikio mechanizmai ir nėra jokių nuodų.
Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie priešvėžinio poveikio mechanizmus. Kaip jie veikia?
Tokių mechanizmų yra keletas. Bendras: beta-gliukanai, ypatingi grybų polisacharidai patenka į kraują ir suaktyvina apsaugos nuo vėžio ląsteles. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų imunitetas yra susilpnėjęs arba apskritai nesaugantis organizmo: trijų rūšių imuninės sistemos ląstelės — makrofagai, natūralūs kileriai ir citotoksiniai T-limfocitai — tiesiog „miega“. Grybų gliukanai jas „pažadina“. Vartojant preparatą limfocitai įgauna budrumo ir iškart pradeda savo darbą - randa ir nužudo vėžines ląsteles.
Grybai, pavyzdžiui, agarikas ir maitake, turi ir kitų mechanizmų. Šie grybai geba blokuoti naviko kraujotakos sistemos vystymąsi. Kai navikas užauga didesnis nei 1 mm, jam prisireikia kraujagyslės. Kaip ją gauti? Jis išskiria ypatingą medžiagą — kraujagyslių augimo faktorių, ir organizmas pats pradeda auginti naviko kraujagysles ir jį maitinti! Šios kraujagyslės netobulos, jos dažnai trūkinėja, tačiau jų vietoje greitai išauga kitos. O grybai blokuoja kraujagyslių augimo faktorius ir neleidžia naujoms kraujagyslėms augti. Navikas pradeda džiūti.
Yra ir kitų įdomių mechanizmų. Reiši grybai turi specifinių aitrių ganoderinių rūgščių, triterpenų, kurie tiesiogiai alina naviką, šitakio grybai turi interferonų, kurie irgi žudo vėžines ląsteles, gamybos paskatinimo mechanizmą. Įvairiaspalvės kempės pasižymi unikalia savybe stabdyti metastazių plitimo procesą — jos medžiagos neleidžia metastazėms atitrūkti nuo vėžinio mazgo, trukdo joms išgyventi kraujyje ir limfoje bei neleidžia prisitvirtinti naujoje vietoje. Todėl įvairiems navikams parenkami skirtingi grybai, pavyzdžiui, sarkomai gydyti dažniausiai pasitelkiamas braziliškais agarikas ir įvairiaspalvė kempė, kitų rūšių vėžiui — reiši, maitake ir šitakio grybai, leukozei — kiniškas kordicepsas. Priklauso ir nuo to, kokio organo vėžys. Pavyzdžiui, gydant skrandžio vėžį veiksmingiausi grybai — įvairiaspalvė kempė ir šitakis. Japonijoje iš šitakio grybų gaminamas oficialus preparatas nuo skrandžio vėžio Lentinanas, tačiau kol kas jo, deja, negalima išvežti iš šalies. Plaučių vėžiui gydyti pirmiausia įvardijami reiši grybai. Niuansų yra labai daug, pasirenkant gydymo schemą tenka atsižvelgti į daugybę veiksnių, tarkime, į kitas ligas, kuriomis pacientas serga.
Prašom papasakoti apie konkrečių rūšių vėžio gydymo schemas. Pirmiausia, kaip taikyti sidabro jonoforezės technologiją esant prostatos vėžiui? Ir kokius grybų preparatus labiau tiktų vartoti šiuo atveju?
Esant prostatos vėžiui, aš ir Lotas Taranovas taikėme jonoforezę. Tuo atveju vienas iš elektrodų įstatomastarpvietėssrityje, kitas — ant sėdmenų. Metodas gana veiksmingas. O grybai - pirmiausia maitake. Šie grybai turi tokią savybę, kurios kiti grybai neturi. Jų medžiagos sukelia būtent prostatos vėžinių ląstelių žūtį — vadinamąją apoptozę. Būtent šia maitake savybė onkologai ir naudojasi visai sėkmingai.
Kitas pagal dažnumą užduodamas klausimas — gimdos mioma. Kokia jos gydymo schema?
Gydant gimdos miomą naudojami tokie grybai kaip agarikas, šitakis ir maitake. Jie veikia priešnavikinį imunitetą, sustiprina jį iki mums reikiamo lygio, o miomos yra jautrios priešnavikinio imuniteto pokyčiams. Be to, agarikas ir maitake blokuoja auglio kraujotakos sistemą. o kadangi mioma dažniausiai gerai aprūpinama krauju, šis mechanizmas labai svarbus gydymui. Tačiau reikia pabrėžti: ne visos miomos gerai išsiskaido. Jeigu miomos mazgas susiformavo tik iš raumeninių audinių, gydymas bus sėkmingas. Tačiau jeigu miomoje yra fibrino komponentas — tai yra jungiamojo audinio, auglys gali iki galo neišsiskaidyti, tik sumažėti iki tam tikro dydžio. Taip atsitinka dėl to, kad grybai beveik neveikia mūsų jungiamojo audinio. Tad jeigu miomos ląstelės bus sunaikintos, tai fibrinas (įsivaizduokite - jis kaip randas),ko gero, liks.
Kokioms dar, be vėžio ir gerybinių auglių, ligoms gydyti „išrašomi“ grybai? Ir ar jūs tai darote?
Grybų preparatai labai veiksmingi gydant šias ligas: išeminė širdies liga, antro tipo cukrinis diabetas (sergant pirmo tipo cukriniu diabetu grybai naudojami tik diabeto komplikacijoms gydyti), išsėtinė sklerozė, autoimuninės ligos, alergijos, aukšto kraujospūdžio liga, hepatitai B ir C, hormoniniai sutrikimai ir daugelis kitų ligų - grybų terapinis spektras labai platus!
Dėl hepatito ir visko, kas greta jo. Tarp sveiko gyvenimo būdo propaguotojų labai populiarūs gana ekstremalūs kepenų valymo ir sveikatinimo metodai. Tačiau juk yra grybai. Jie, kaip jūs sakote, kur kas švelnesnė, bet ne mažiau veiksminga priemonė kepenims valyti ir sveikatinti. Prašom papasakoti plačiau, kaip grybai veikia kepenis.
Visi grybai, kuriuos aš naudoju, yra hepatoprotektoriai, t.y. saugantys kepenų audinį. Jie atkuria kepenų ląstelių hepatocitų kiekį, sureguliuoja kepenų sistemos darbą, susijusį su kraujo valymu ir fermentų gamyba. Todėl taikant bet kokią schemą, tuo pačiu metu valomos ir kepenys. Tik čia reikėtų paaiškinti: išvaloma ne užsistovėjusi tulžis, o neoksiduoti ląstelių gyvybinės veiklos produktai, t.y. valymas kur kas intensyvesnis!
Susidomėjęs perskaičiau įvadinius straipsnius apie grybus. Prieinamas ir suprantamas įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų medžiagos dėstymas, įspūdingi pasiekimai ir atradimai šioje srityje! Malonu, kad visa tai — ne hipotezės, kažkieno asmeninė nuomonė,opatikrinti, klinikiniais tyrimais patvirtinti ir jau daugybės ligonių išbandyti metodai. Ačiū jums užtai!
Noriu pateikti keletą svarbių citatų. Pirmiausia apie tai, kaip funkcionuoja imuninės apsaugos ląstelės: „Kai citotoksinis T-limfozitas ar natūralus kileris priartėja prie vėžinės ląstelės ir ją atpažįsta, jis prie jos prisitvirtina. Vėliau jis ant svetimos organizmui ląstelės membranos paviršiaus išmeta baltymus-polimerus perforinus, kurie įsitaiso membranoje ir padaro joje angas, pro kurias patenka vanduo ir druskos, baltymai susilaiko, todėl susilyginus osmosiniam slėgiui ląstelė gali žūti. Jeigu taip neatsitiko, tai pro „pradurtas skyles“ patenka grandimai — fermentai, sutrikdantys normalų ląstelės darbą ir jau tikrai sukeliantys žūtį. O aplink esantys sveiki audiniai nepažeidžiami“. Dabar šiek tiek plačiau apie apoptozės mechanizmo įsijungimą. „Ląstelės žūsta
dėl dviejų skirtingų priežasčių: pasyvios nekrozės arba aktyvios apoptozės. Apoptozė — tai užprogramuota ląstelės mirtis, itin organizuotas biocheminis procesas. Savo funkciją atlikusioje ląstelėje paleidžiamas mechanizmas, dėl kurio ląstelė žūsta, nepažeisdama aplinkinių ląstelių ir nesukeldama uždegimų aplinkiniuose audiniuose. Chemoterapijos sukelta pasyvi nekrozė — tai neorganizuotas, chaotiškas ląstelių žūties procesas, kurios žūdamos išskiria aplinkinėms ląstelėms pavojingus fermentus, sukeldamos sveikų gretimų ir tolimesnių audinių uždegimus. Grybo maitake biocheminės veikliosios medžiagos pakeičia vėžinių ląstelių genetinį kodą, įjungdamos tuos genus, kurie paleidžia apoptozės mechanizmą, galiausiai pražudantį vėžines ląsteles“. Apie kitų grybuose rastų medžiagų veikimą: „Be prieš tai išvardytų medžiagų ir jų paleidžiamų mechanizmų, grybuose rasta daugybė kitų veikliųjų medžiagų, aktyviai veikiančių navikus. Tai lipidai ir sterinai braziliškajame ašarike, triterpenai reiši grybe, šitakėje — į virusus panašios dalelytės, taip pat daug kitų medžiagų, tiesiogiai slopinančių auglio augimą“. Išvada: „Viena vertus, gydymas vaistiniais grybais turi tūkstantmetę istoriją, kita vertus — tik atrandamos tos fantastiškos galimybės, kurios gali lemti staigų vėžio gydymo pagerėjimą“.
Sakykite, o ar galima pavadinti tai, ką jūs darote, fungoterapija?
Fungoterapeutas — naujadaras, t.y. naujas žodis, reiškiantis gydytoją, gydantį grybais (fungo - lot. grybas). Tokios specialybės oficialiai nėra. Teisingiau būtų vadinti mikologu ar farmacijos mikologu, nors mikologijai labiau priskiriamas mikozių, t.y. grybelių sukeltų ligų gydymas. Bet konkrečiai - būtent farmacijos mikologas. Bet galima vadinti ir fungoterapeutu. Tad galima sakyti, kad aš esu fungoterapeutas, gydantis onkologines ligas.
Ateina pas jus ligonis. Grybai — tai ne 100% garantija. Ar kai kuriais atvejais, būtent kada, rekomenduojate operacijas? Ir apskritai, kiek procentų žmonių išgyja ir kokios pasveikusiųjų daugėjimo perspektyvos?
Pasakysiu taip: jokios garantijos medicinoje apskritai neegzistuoja. Net šio žodžio nereikėtų tarti. Tai dėl to, jog mūsų žinios apie žmogaus konstituciją labai menkos. Dar ir šiandien iki galo neaišku, kodėl ir kaip vystosi augliai, tiksliai nežinomi ląstelių pakitimo mechanizmai. Jeigu operuoti galima, tada taip, aš rekomenduoju ją pacientui. Dirbti su smulkiais navikais, pavyzdžiui, su metastazėmis, kur kas paprasčiau nei su didžiuliu mazgu. Išgyjančių procentą įvardyti sunku. Tarkime, navikas išnyko, ir mes manome, kad pacientas pasveiko. Tačiau visada galimas recidyvas! Teisingiau būtų sakyti — auglys išsiskaidė. Įvairūs navikai skirtingai reaguoja į gydymą grybais. Vieni tik nustoja augti, kiti greitai mažėja ir išsiskaido. O dėl perspektyvų galiu pasakyti, jog grybų priešvėžinių savybių tyrimams skiriamos milžiniškos sumos. Daugiausia Azijos regione — Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre ir Indijoje. Kasmet aprašomos vis naujos grybų rūšys, tiriamos jų savybės. Aš manau, jog būtent onkologijoje grybai yra perspektyvi priemonė.
Baltoji sidabražolė
Baltoji sidabražolė padeda išvengti šių ligų ir jas gydyti:
- Insultą – suteikia kraujagyslių sienelėms lankstumo ir elastingumo, apsaugo jas nuo plyšimų.
- Infarktą, aterosklerozę – puikiai pašalina cholesterolį.
- Hipertoniją – mažina kraujospūdį.
- Visiškai panaikina radiacijos pasekmes, nes jos sudėtyje yra 11 mikroelementų. Jeigu šiandien po Černobylio avarijos turime tūkstančius pasmerktųjų, tai kiek jų bus tada, kai iš radioaktyviųjų atliekų saugyklų pasklis šimtai ir tūkstančiai tokių černobylių?! Tam reikia būti pasirengusiems jau dabar. Kitų veiksmingų vaistų šiuo atveju nėra – tik baltoji sidabražolė.
- Visiškai išgydo skydliaukės ligas ir tada, kai jos funkcija sustiprėjusi, ir tada kai nusilpusi. Tai patvirtinta medicinos tyrimais.
- Gerina širdies darbą – padeda išvengti aritmijos, padidindama amplitudę.
- Kompleksiškai gerina kraujo sudėtį – sustiptina jo gerąsias savybes (eritrocitus ir leukocitus), silpnina blogąsias (cholesterolis).
- Joje, be visų kitų elementų, dar yra: glikozido (svarbiausias gydomasis ženšenio komponentas), aminorūgščių – svarbiausio gyvybinio elemento, įvairių rauginių medžiagų.
- Anemiją – didina eritrocitų kiekį.
- Opas – joje yra sidabro antiseptiko.
- Skatina žarnyno veiklą.
- Gydo kepenis – skatina tulžies išsiskyrimą.
- Geriausia priemonė, jeigu nusileidusi gimda, įsipjovus ar esant pūliniams.
- Geriausia profilaktinė, nekenksminga priemonė, prailginanti gyvenimą.
Akmens taukai
(sinonimai: baltasis mumijus, baltasis akmuo, kalnų vaškas, kalnų ašaros)
Tai unikalus vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas.
Akmens taukai – nuostabi ir labai vertinga gamtinė medžiaga. Jų gydomųjų savybių spektras toks platus, kad juos galima vartoti sergant beveik visomis ligomis, nes jie pirmiausia veikia imuninę sistemą, t.y. stiprina organizmo gynybines jėgas.
Kinų mitologijoje akmens taukai – nemirtingųjų maistas.
Tai puikiai subalansuotas vandenyje tirpių gamtinių mineralų kompleksas, turintis daugybę mikroelementų.
Akmens taukai neturi šalutinio poveikio organizmui. Priešingai, jie gydo viską iškart! Ir tai ne tik liaudies išsigalvojimas. Tai patvirtino ir žymiausių pasaulio onkologijos institutų mokslininkai.